Raporti i BB: Plakja e popullsisė, rrezik pėr rėnien e ekonomisė
03.07.2008 18:06 Biznesi - Burimi: SOT Biznesi
Vendet e Evropės Lindore dhe ish-Bashkimit Sovjetik rrezikohen nga plakja e popullsisė. Ky ėshtė fenomeni mė i fundit shqetėsues, sipas raportit tė Bankės Botėrore. Nė raport thuhet se, vendet e Evropės Lindore dhe ish-Bashkimit Sovjetik tani po pėrballen me tranzicionin e tretė qė ėshtė plakja e popullsisė, dhe qė pritet ta ngadalėsojė rritjen ekonomike, nėse nuk hyjnė krahė tė reja pune, nėse burimet nuk pėrdoren mė me eficiencė dhe nėse sistemi i pensioneve dhe ai i kujdesit shėndetėsor nuk reformohen pėr tė shmangur presionin akut fiskal qė ato mund tė ushtrojnė.Projeksionet demografike, sipas raportit tė bankės, tregojnė se nė 2025 mesatarja e popullsisė sllovene do tė jetė 47 vjeē, duke i dhėnė vendit kėshtu njė nga popullsitė mė tė vjetra nė botė. Njė nė pesė bullgarė do tė jetė mbi 65 vjeē. Popullsia e Ukrainės do tė rrudhet me njė tė pestėn dhe e Rusisė me njė tė dhjetėn. Plakja do tė ēojė nė ndarjen e popullsisė nė moshė pune 15-64 vjeē, kundrejt popullsisė totale, duke rėnė shpejt pas 2015-ės nė mė pak se njė dekadė nga tani nė vendet e G8-s, Evropės Juglindore dhe vendet e Ish-Bashkimit Sovjetik me tė ardhura mesatare. Sipas Bankės Botėrore, sfida e popullsive me rritje ekonomike, por me plakje tė shpejtė nė shumė vende nė tranzicion nė Evropėn Qėndrore dhe Juglindore, si dhe nė Rusi, Ukrainė dhe Bjellorusi, ėshtė serioze dhe e pėrgjithshme. Pėr ta kaluar atė, Banka Botėrore kėshillon tė nxirret mė e shumta nga stoku i kapitalit ekzistues dhe forca e punės, pėrmes tė gjitha reformave tė nevojshme pėr rritjen e produktivitetit me qėllim shfrytėzimin e tė gjitha kapaciteteve. Nė njė situatė tė plakjes sė popullėsisė, sipas BB-sė, duhen pėrdorur tė gjitha burimet njerėzore tė njė vendi dhe jo vetėm njė pjese tė tyre, duke rritur dhe njehėsuar moshėn e pensionit pėr burrat dhe gratė dhe aty ku e lejon situata fiskale, uljen e taksave mbi punėn dhe duke shtrenjtuar marrjen nė punė. Reforma nė pensioneve dhe sistemet e kujdesit shėndetėsor, janė njė nga masat mė kryesore qė duhen marrė nė kėtė situatė, nė mėnyrė qė presionet fiskale tė mos tejkalojnė shpenzimet e dėshiruara nė infrastrukturė, rrjetat e mbrojtjes sociale dhe investimet private pėr rritjen e produktivitetit.
lajme.parajsa.com
Komentoni artikullin
