Total: (533,923)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
AKI mohon vrasjen e bashkƫpunƫtorit tƫ saj nƫ Siri

AKI mohon vrasjen e bashkėpunėtorit tė saj nė Siri

Agjencia Kosovare e Intelegjencės (AKI) pėrpiqet ta demantojė lajmin pėr vrasjen e bashkėpunėtorit tė saj Por, F.S., rreth 42 vjeē ishte rekrutuar si informator dhe bashkėpunėtor nga AKI-ja pėr tė dhėnė informata rreth shkuarjes sė kosovarėve nė Siri, shkruan sot Koha Ditore. »»


E drejta trashėgimore Trashėgimia e pronės mbėshtetur nė traditė

E drejta trashėgimore Trashėgimia e pronės mbėshtetur nė traditė

10.07.2010 22:05 - Kategoria: Kosova

Shkruan: Sevdai MORINA

Hyrje

Pasojat e tė kaluarės sė dhimbshme e tragjike tė popullit shqiptar, bėnė qė territori etnik i saj prej mijėra kilometrash katrore, tė rrudhej nė disa mijėra kilometrash katrore, ndėrsa si pasojė e agresioneve tė pandėrprera nė tė katėr anėt nga fqinjtė tanė, pjesa mė e madhe e popullit u katandis. Synimi i pushtuesve tė  huaj ishte, qė pėrmes kėsaj ndarjeje tė bėhej njė akulturim i etnisė shqiptare.  Si rrjedhim i kėsaj politike ishte  krijimi i disa mentaliteteve tė ndryshme, ndėrsa qėllimi thelbėsor ishte zhdukja e identitetit tė pėrbashkėt dhe tė vetėm shqiptar. Pėrkundėr kėtyre stuhive me qėllime shkatėrruese e tė pandėrprera antishqiptare, ky popull i martirizuar, arriti ta ruajė identitetin unik shqiptar. Kėtė e arriti vetėm me faktin, qė me njė fanatizėm tė pashembullt diti ti ruajė traditat e veta shqiptare.

Si rrjedhim i kėtyre proceseve, objekt i trajtesės sonė ėshtė, trashėgimia, me pėrparėsitė dhe tė metat e saj e mbėshtetur nė traditat shqiptare.

Trashėgimia

Institucioni i trashėgimisė konsiderohet si njė ndėr institucionet mė tė vjetra tė sė drejtės civile dhe paraqitet edhe si njė fakt social nė ēdo shoqėri.

Trashėgiminė e pėrbėn pasuria dhe masa pasurore e trashėgimlėnėsit.Trashėgimia fillon nė momentin e vdekjes sė trashėgimlėnėsit ose me shpalljen e tij tė vdekur.

Nė Kosovė edhe pse ekziston ligji pėr trashėgiminė qė u mundėson qytetarėve qė tė gėzojnė  trashėgiminė e pasurisė familjare, ky ligj nė praktikė nuk zbatohet  e veēanėrisht kur janė nė pyetje femrat, ndarja e  trashėgimisė nė Kosovė rregullohet sipas zakoneve, edhe pse sipas kėtij ligji e drejta e trashėgimisė u takon tė gjithė anėtarėve tė familjes pa marrė parasysh gjininė.

E gjithė kjo, e ka zanafillėn nė rrezikun shkatėrrimtar pėr zhdukjen e bėrthamės shqiptare si mungesė e tė drejtave elementare, siē ėshtė e drejta pėr shkollim. Edhe nė rrethana tė kėtilla, pėr fat tė mirė pati njerėz tė urtė e mendjendritur, tė cilėt ditėn tė gjejnė rrugė pėr mbrojtjen e vlerave kulturore, por edhe tė atyre materiale, qoftė  tė pasurisė sė luajtshme a tė paluajtshme.

Ruajtja e pasurisė sė paluajtshme

Duke mos qenė bashkėpunuesė me shtetin si dhe duke e konsideruar shtetin tė huaj, pasuria trashėgohej prej brezit nė brez pa dokumente. Pra, nuk ndiqeshin rrugėt ligjore, nė mėnyrė qė trashėgimtarėve tė pasurisė sė paluajtshme tė mos i mbetej asnjė mundėsi kontestuese. Nė vazhdim po i theksojmė disa veēori tė trashėgimisė sė pasurisė sė paluajtshme, nė Kosovė dhe nė vazhdimėsinė etnike shqiptare tė mbėshtetura nė traditė

  1. Ndarja e pasurisė  pėr mes burrave;
  2. Ndarja e pasurisė pa ndėrmjetėsim;
  3. Trashėgimia si amanet;
  4. Trashėgimi i mirazit.

1. Ndarja e pasurisė pėrmes burrave

Nė masė tė madhe rastesh, forma e ndarjes sė pasurisė me pjesėmarrjen e burrave, ka qenė, ėshtė dhe ndoshta edhe pėr shumė kohė do tė jetė nė funksion.

Janė dy kategori tė ndarjes me pjesėmarrjen apo ndėrmjetėsimin e burrave:

a)                       Pjesėmarrja formale e burrave

b)                       Pjesėmarrja e burrave pėr zgjidhjen e kontesteve.

a)Pjesėmarrja formale e burrave

Kjo formė e ndarjes mė shumė bėhet pėr ta respektuar traditėn, sepse palėt trashėguese tė pasurisė, kanė arritur marrėveshjen paraprakisht. Pra, pjesėmarrės, kryesisht nė kėto raste janė njerėz tė farefisit. Akti i ndarjes sė pasurisė mes vėllezėrve, ka karakter solemn. Kohėve tė fundit, shėnohet procesverbali nė tė cilin nėnshkruajnė tė gjithė pjesėmarrėsit. Si zakonisht, motrat, vullnetarisht, heqin dorė prej trashėgimisė sė pasurisė. Pra, krejt ngjarja zhvillohet nė odė burrash. Megjithatė, pėrkundėr marrėveshjes (ujdisė) sė kėtillė e meta e tyre ėshtė se, ajo ndarje formale duhet tė bėhet edhe nė gjykatat pėrkatėse. Sidomos tash dalin pengesa, sepse edhe fshati po urbanizohet. Infrastruktura e tyre po i merr tiparet e tilla, sepse po ndėrtohen rrjete tė kanalizimeve, tė ujėsjellėsve dhe rrugė tė asfaltuara.

Pėr ndėrtimin e njė objekti, qoftė afarist apo banimi kėrkohen leje tė ndėrtimit, ndėrsa  e drejta e pronėsisė pėr tė nuk ėshtė e ditur, si  shkak i mosndarjes nė mėnyrė ligjore tė pasurisė, por mund tė ndodhė qė ndonjė pjesėmarrės i pasurisė sė ndarė vite mė parė, mund edhe tė ketė vdekur, atėherė si pasojė e kėsaj shfaqen  pengesa jo tė vogla administrative, si dhe konteste mes palėve.

Njė e metė tjetėr ėshtė edhe mosmatja e pasurisė sė ndarė, e cila mund tė reflektojė nė mosmarrėveshje.

b)Pjesėmarrja e burrave pėr zgjidhjen e kontesteve

Rastet kur vėllezėrit, kanė mosmarrėveshje pėr ndarjen e pronės (pasurisė sė paluajtshme, por dhe tė luajtshme) kanė qenė dhe aktualisht janė tė shumta. Faktorėt qė ndikojnė nė mosmarrėveshje tė kėtilla janė tė shumėt, si:

  • vdekja e hershme e trashėgimlėnėsit
  • trashėgimtarėt prej dy nėnave
  • prishja e marrėdhėnieve mes vėllezėrve para ndarjes sė pronės.

Vdekja e hershme e trashėgimlėnėsit-nė shumė raste tek fėmijėt lė pasoja tė rėnda. Pasojat edhe mė tė rėnda janė, atėherė kur vdekja e trashėgimlėnėsit (prindit) nuk ėshtė pasojė e ndonjė sėmurje, por nga dora e njeriut.

Sidoqoftė, nė fėmijėri a nė moshė tė rritur, vdekja e beftė (e papritur) e trashėgimlėnėsit lė pasoja tė papara, duke i  lėnė trashėgimtarėt pa njė ujdi pėr ndarjen e pasurisė sė paluajtshme si, tė tokės ashtu edhe objektet qė janė tė ngulitura nė tokė si p.sh: ndėrtesat dhe shtėpitė pėr banim,  ndėrsa pasuria e luajtshme, siē janė makineritė tė ndryshme, qoftė bujqėsore apo pėr shėrbime tjera, mund tė ndahen vetėm nė ēastin kur vendosin vėllezėrit e shumė rrallė motrat pėr ndarje. Ka raste qė xhaxhai, i cili ėshtė kujdesur pėr fėmijėt e vėllait, kur vije ēasti i ndarjes  atyre ia mohon tė drejtėn e plotė tė trashėgimisė  sė pronės. Edhe nėse nuk ka ndėrhyrje tė tė ungjit, vetė vėllezėrit duke trashėguar edhe ndonjė ves negativ, nuk merren dot vesh mes vete. Si pasojė e kėsaj  ėshtė e domosdoshme pjesėmarrja e burrave pėr zgjidhjen e kontesteve, respektivisht mosmarėveshjeve nė mes tyre.

Trashėgimtarėt prej dy nėnave -janė raste pak mė tė rralla dhe nuk do tė thotė se vėllezėrit qė kanė  njė baba, por janė prej dy nėnash tė kenė mosmarrėveshje pėr ndarjen e pronės. Megjithatė, dihet se ka raste tė rralla qė tek ne, njė burrė ka dy gra dhe me tė dyja ka fėmijė.

Ka raste kur gruaja vdes dhe lė fėmijėt jetim, kėshtu qė burri detyrohet tė martohet sėrishmi. Nė rastet kur edhe me gruan tjetėr lindė fėmijė, jeta e jetimėve bėhet shumė e rėndė. Ata (jetimėt)  prore janė tė mohuar dhe tė pėrbuzur prej njerkės, e cila jo rastėsisht nė krijimtarinė tonė gojore ėshtė antagonisti kryesor.

Prishja e marrėdhėnieve mes vėllezėrve para ndarjes sė pronės-mund tė ndodhė  edhe pa qenė tė hendikepuar me mungesėn e ndonjė prindi. Ndėr faktorėt kryesorė, janė se vėllezėrit mund tė kenė karaktere e temperamente tė ndryshme. Mandej varfėria, mjafton vetėm tek ndonjė anėtar i familjes tė shkaktojė depresion. Faktori tjetėr ėshtė ai i jetės martesore nė bashkėsi. Pra, gratė janė ato qė e nisin sherrin. Ato ndikojnė nė jetėn e padurueshme dhe prore konfliktuoze.

Kėta faktorė, tė cilėt nuk mund tė jenė tė vetėm ndikojnė qė pa tjetėr tė bėhet ndėrmjetėsimi i burrave pėr ndarjen e pasurisė.

Marrė nė pėrgjithėsi nė rrethana tė tilla, ndėrhyjnė burra tė zgjedhur e me autoritet pėr zgjidhjen e kontestit. Nė shumė raste, palėt nė kontest sipas traditės, ua lėnė nė dorė burrave marrjen e vendimit. Kur vjen puna te ndarja e pronės ose e pasurisė, atėherė femra nuk konsiderohet si subjekt i bisedės, apo nuk inkuadrohet nė tavolinėn vendimmarrėse, por lihet jashtė tavolinės. Nė kėto rrethana, femrat as qė guxojnė tė duken, edhe pse ato ndoshta nė mėnyrė tė tėrthortė janė aktorėt kryesorė tė mosmarrėveshjeve.

Burrat pėrpos mėnyrės sė ndarjes sė tokės, ata bėjnė edhe matjen e tokės, pa i shikuar librat kadastral. Ėshtė edhe mė fatale nė shumė raste, kur  nė vend tė metrit, mjet pėr matje e kanė pėrdorur litarin. E gjithė kjo ka fare pak  pėrparėsi e mė shumė pasoja.

Pėrparsitė- e vetme nė kėto raste janė se, evitohet konflikti momental ndėrvėllazėror.

Pasojat- pėr shkak tė mosprofesionalizmit, sidomos tė matjes sė gabuar pas shumė vitesh mund tė ndodhin mosmarrėveshje, tė cilat mund tė pėrfundojnė me bela. Kjo ndodhė, sidomos kur njėri prej trashėgimtarėve e shet pronėn, ndėrsa blerėsi kėrkon dorėn institucionale  qė ta bėjė matjen e saktė. Pra, mbėltimi i tė keqes mė tė madhe  zanafillėn e ka te mexha apo mosdefinimi i saktė i saj.

Tė gjitha kėto veēori, ndikojnė qė ndarja e pasurisė sė paluajtshme tė bėhet me ndėrmjetėsimin e burrave.

2. Ndarja e pasurisė pa ndėrmjetėsim

Ndarja pa ndėrmjetėsim apo ndėrmjetės (pa thirrjen e burrave), ėshtė mė e lehta dhe me tė gjitha pėrparėsitė. Kjo ndodhė pėr shkak se, vėllezėrit jetojnė nė harmoni. Nuk i duhet askush pėr ndėrmjetėsim, sepse ata nuk bėhen cikėrrimtar nė ndarjen e pasurisė. Secilit i jepet ajo qė edhe i takon. Nė rast se, duhet ti ndajnė, ata nė hollėsi i sqarojnė gjėrat. Nė fund e bėjnė ndarjen formale me marrėveshje nė gjykatė. Fatkeqėsisht, kėta shembuj tė mirė janė mė tė rrallė.

3. Trashėgimia me amanet

Amaneti si shprehje ka njė vend tė veēantė, qoftė nė kuptimin gjuhėsor, tė krijimtarisė gojore, por edhe nė  kuptimin historik  e sidomos juridik. Pėr ne me kėtė rast na intereson fakti se pse amaneti si fjalė ka edhe kuptim juridik. Kjo fjalė ka kuptim shumė  dimensional, sepse pos fjalės "besė" nė traditėn shqiptare, amaneti e detyron pasardhėsin (trashėgimtarin) qė fjalėn e babait, por edhe tė nėnės ta jetėsoj pa tjetėr. Fjala e pėrmendur prodhon efekte te shumta, sepse nė jetėn e shqiptarėve  ajo  ka gjetur hapėsirė, nė raste konfliktesh, ruajtjes sė miqėsive, si dhe  nė ruajtjen apo bartjen e pronės sidomos asaj tė paluajtshme tek pasardhėsit.

Nė rast tė mosrespektimit tė amanetit, pėr  pasardhėsin ka qenė ferr i vėrtetė pėr rrethin ku ka jetuar. Nė shumė raste e ka pritur izolimi apo edhe dėbimi.

Amaneti ėshtė pėrdorur dhe pėrdoret ende, edhe pėr fjalėt e mira qė i lė paraardhėsi, pėr respektin e ndonjė individi apo familjes sė tij pėr tė mirat qė ia ka bėrė ai.

Amaneti ka gjetur shumė hapėsirė edhe me rastin e ndarjes se trashėgimisė familjare . Paraardhėsi  gjithnjė, amanetin e jep para anėtarėve tė ngushtė  tė familjes, por edhe tė ndonjė  apo mė shumė personave nga rrethi mė i gjerė familjar, tė cilėve ai u beson. Nė kėto rrethana, asgjė nuk shėnohet por gjithēka me gojė u pėrkujtohet tė gjithėve,pra ai nėnkupton shprehjen e vullnetit tė fundit, me tė cilin trashėgimlėnėsi urdhėron se si tė veprohet me pasurinė e tij pas vdekjes sė tij.

Pėrkundėr gjithė  kėsaj edhe amaneti i ka tė metat dhe pėrparėsitė e tij e ato janė:

E metae amanetit,

  • pėr shkak tė mosrespektimit tė tij nga ndonjėri prej pjesėmarrėsve, mund tė ketė pasoja deri nė mė fatalet.
  • edhe mund tė vdesė ndonjėri prej personave mė me respekt para se tė bėhej ndarja e pasurisė, ku edhe me kėtė rast mund tė shkaktohen mosmarrėveshje me pasoja nga mė tė rėndat.

Pėrparėsia e amanetit

Pėr shumicėn  e shqiptarėve kjo fjalė ka peshė shumė tė madhe, bile konsiderohet edhe e shenjtė. Kėshtu janė fare pak  ata njerėz,  qė e shkelin  fjalėn e babait apo edhe tė gjyshit.

4. Trashėgimi  i  mirazit

Mirazi nėnkupton pasurinė e trashėguar qė e merr vajza nga prindėrit kur martohet apo pjesa e pasurisė sė vajzave nė pasurinė e tė atit quhej "miraz". Kėtė pjesė  vajzat e ndanin ndėrmjet tyre, kur ndonjėra prej tyre nuk dėshironte tė merrte mirazin ajo pjesė i ndahej kushėrinjve nga babai. Sipas tė drejtės zakonore shqiptare gruaja nuk mund tė ishte trashėgimtare as nė shtėpinė e babait, as nė atė tė burrit.  Sipas tij trashėgimtare tė radhės sė parė tė babait njiheshin djemtė dhe jo vajzat.

Mirazi ėshtė shprehja qė te shumica shqiptare, si shprehje ka kuptim mė shumė pėrbuzės.

Sipas traditės sonė, janė dy kategori mirazesh:

a)     pjesėmarrja e motrės nė ndarjen e pasurisė me vėllanė

b)     trashėgimi i pasurisė nga kushėriri, prej kushėrirės

a) Pjesėmarrja e motrės nė ndarjen e pasurisė me vėllanė,

Ėshtė rast tepėr i rrallė mes nesh. Nė rast se motra siē thuhet "hyn nė hise ajo e humbė ēdo tė drejtė pėr tė vizituar shtėpinė ku ėshtė rritur. Sipas Kanunit tė Lekė Dukagjinit  "Djemtė kanė hise, vajzat nuk kanė marrė hise, pėr shkak se ato martohen dhe krijojnė  familje diku tjetėr. Vėllezėrit i marrin pėr pushime ;ato kanė tė drejtė dy herė nė vit (pėr pushim)nga dy javė apo nga njė muaj. Atėherė nė katund i kanė dhėnė larg dhe pėr kėtė, dy herė nė mot ka shkuar vajza nė shtėpi tė vet ".
Nė rast se femra vendos qė tė kėrkoj hise, veprimi i saj has nė gjykim tė ashpėr edhe tė rrethit tė saj ku ėshtė rritur. Nė shumė raste, mosrespekti krijohet edhe te rrethi mė i gjerė i familjes sė burrit tė saj. Por nuk duhet harruar se, nė shumė raste ėshtė femra ajo qė vetė heqė dorė nga trashėgimia familjare vetėm e vetėm pėr ti ruajtur raportet e shėndosha brenda familjes. Pra, ėshtė  e kotė edhe pse ligji, motrės  i garanton tė drejtėn nė ndarjen e  trashėgimisė familjare nė mėnyrė tė  barabartė, pėrkundrazi normat zakonore, ende janė shumė tė fuqishme, prandaj edhe do tė vazhdojė edhe njė kohė respektimi i tyre.

b)Trashėgimi i pasurisė nga kushėriri prej kushėrirės

Nė traditėn shqiptare konsiderohet  si forma mė e papranueshme e trashėgimisė sė pasurisė sė paluajtshme.

Kjo formė e mirazit ndodhė pėr faktin se motra "e shkretė" pa vėlla, apo "tė shkretat" pa vėllezėr, duan qė nė vendin ku janė rritur tė kenė derėn e hapur, sidomos nė kohėn e tė "panit" (pranverė e vjeshtė), ku do tė takohen me kushėrirat e tė gjithė njerėzit e gjakut. Nė mendjen e njerėzve tanė ėshtė se, mirazit kush nuk ia ka parė hairin. Ata pėr habi edhe dinė shembuj konkret, qė kurrfarė tė mire nuk shohin ata persona, nga kjo pasuri e trashėguar.

Tashmė shembulli i dytė i mirazit, dalėngadalė po e humbė vlerėn. Femrat e emancipuara po e kuptojnė mirė, se dhuratat e kėtilla nuk kanė tashmė asnjė rėndėsi pėr to.
Pėrfundim

Veēoritė dhe shembujt e pėrmendur, dėshmojnė se ku qėndrojnė vlerat e  trashėgimisė sė  pronės tė mbėshtetur nė traditėn shqiptare. Besoj se, mund tė jetė njė kontribut sa do i vogėl pėr ta kuptuar se, ndoshta mund tė ndihmojė qė pėrparėsitė dhe vlerat e mirėfillta pozitive tė kultivohen dhe tė avancohen. Vlerat  qė mbėshteten  nė pėrvojat pozitive, tė popujve tjerė edhe tek ne duhet tė aplikohen.  Me siguri se,   shtėnia nė pėrdorim  siē ėshtė  testamenti, do tė ishte njė vlerė  shumė e madhe, e cila eviton  mosmarrėveshjet dhe kontestueshmėrinė  ndėrfamiljare, lidhur me ndarjen e pasurisė nė  trashėgiminė familjare.

Pėr fund vlen tė pėrmendet maksima e njohur nga  e drejta romake se: "nuk ėshtė mirė tė vdiset pa testament".





Burimi: Kosova INFO Opinione

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!

Komentime

adelina imaili
adelina imaili
31.03.2011 13:56

Koj faqe eshte nje mundei e mir per tu informuar me shum,
po edhe nje kerkes qe faqja te freskohet gjithnej me shkrime te reja seminare etj


Bujar Gashi
Bujar Gashi
09.03.2012 08:33

Trashėgimi i pasurisė nga kushėriri prej kushėrirės

Tek kjo pik nuk bere mir qe i ke quajtuir vajzat te shkreta vetem pse nuk kan vellezer se zoti i madh i ka len ato pa vellezer dhe e kan perkrahjen prej zotit.




Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!