Total: (539,954)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
Shkaku i arrestimeve, GĆ«zim Kelmendi largohet nga Grupi Parlamentar i PDKā€™sĆ«

Shkaku i arrestimeve, Gėzim Kelmendi largohet nga Grupi Parlamentar i PDKsė

Deputeti i PD-PDK"sė, Gėzim Kelmendi e ka akuzuar Hashim Thaēin se qėndron prapa arrestimeve tė fundit tė 12 hoxhallarėve, derisa ka konfirmuar se pėrfundimisht tėrhiqet nga Grupi Parlamentar i PDK"sė.Lexojeni tė plotė reagiminLargohem nga Koalicioni dhe Grupi Parlamentar i PDK. »»


Trashėgimia me testament (Punim seminarik)

Trashėgimia me testament (Punim seminarik)

14.11.2010 16:04 - Kategoria: Kosova

Shkruan: Majlinda BELEGU (studente e masterit Juridiko Civil - Universiteti Mbretėror Iliria)

Hyrje

Qyshnga e Drejta Romake ėshtė parim dhe ėshtė thėnė se " nuk ėshtė mirė tė vdiset pa testament".

E drejta e trashėgimisė si degė e sė drejtės civile ėshtė degė shumė e vjetėr qė nga koha romake, por ajo ka evoluar qė nga ajo kohė e deri me sot.

E drejta jonė pozitive si bazė pėr thirrje nė trashėgimi e parasheh trashėgimin ligjor dhe atė testamentar. Prioritet sipas sė drejtės sonė ka trashėgimi me testament. Ligji jonė i cili ėshtė nė fuqi pėrjashton edhe trashėgiminė me kontratė tė cilėn e parashohin pothuajse tė gjitha legjislacionet evropiane.

Nė punimin tim kam kontribuar sadopak pėr institutin e trashėgimisė me testament e cila ėshtė shumė mė e rrallė se trashėgimia ligjore.

  • Objektivi kryesor

Objekti kryesor i kėtij punimi ėshtėtrashėgimi me testament nė territorin e Kosovės si njėra nga dy bazat e thirrjes nė trashėgimi.

  • Qėllimet e punimit

Arsyeja kryesore e trajtimit tė kėsaj teme, nė radhė tė parė ėshtė studimi analitik i ēėshtjes  sė trashėgimit me testament, si dukuri e shpeshtė nė botėn bashkėkohore e nė veēanti nė Kosovė  ėshtė e rregulluar me ligjin pėr trashėgiminė. Por pėr  tė pasur njė pasqyrė mė komplete nė shtruarjen e kėsaj teme, kam menduar tė jepet edhe njė vėshtrim, mbi testamentin nė pėrgjithėsi e sidomos pėr llojet e testamentit nė vendin tonė, si dhe tė gjitha kushtet qė nevojiten  qė nga pėrpilimi i testamentit e deri te hapja, interpretimi i tij si dhe ekzekutimi i tij.

Mendoj se nė literaturėn tonė juridike nė Kosovė kanė munguar studimet shkencore nė kėtė lėmi. Pikėrisht pėr kėtė ēėshtje, konsideroj se studimi i njė teme tė tillė ėshtė nė dobi dhe interes shoqėror si pėr juristėt ashtu edhe pėr tė gjithė shkencėn shqiptare nė pėrgjithėsi.

  • Kufizimet

Sipas statistikave tė gjykatave shumica e personave te ne vdesin pa lėnė testament, edhe ato pak testamente gjyqėsore janė ende tė pahapura sepse shumica prej trashėgimlėnėsve janė ende gjallė.

Pra, trashėgimia bartet pėrmes ligjit vetėm nė rastet kur nuk ka testament, atėherė, me anė tė kėsaj vijmė nė pėrfundim se testamenti nė tė drejtėn tonė gėzon prioritet.  Janė rraste mė tė rralla  me anė tė tė cilave  pasuria ndahet me testament.

Ėshtė ligj i natyrės se njerėzit lindin, zhvillohen, rriten, krijojnė tė mira pėr jetesė, nga puna gjatė jetės ata krijojnė edhe pasuri, por ata  nė fund edhe  vdesin, prandaj pasuria e tyre do tė bartet nga ata tek trashėgimtarėt. Unė si studente e masterit e kam parė tė udhės dhe shumė tė rėndėsishme punimin e njė punimi seminarik lidhur me trashėgiminė ēka do tė kontribuoj sadopak nė lėmin e drejtės civile e konkretisht nė atė trashėgimore.

E falėnderojė me respekt tė thellė  Prof. Dr. Kadri Bicaj, nė kontributin e dhėnė lidhur me sqarimin, ligjėrimin e lėndės si dhe nė ndihmėn kushtuar  punimit tė kėtij punimi seminarik.


Kapitulli I

1. TRASHĖGIMI ME TESTAMENT

1. 1. Trashėgimi me testament nė perandorinė romake

E Drejta Romake  i ka kushtuar rėndėsi trashėgimisė me testament e cila ishte shprehje e dėshirės sė trashėgimlėnėsit se kujt do ti takojė dhe si ndahet pasuria e tij nė rast vdekjeje. Nė fakt kjo ishte forma mė e zakonshme e fitimit tė pasurisė mortis causa. Testamenti ishte akt i njėanshėm qė realizohej nė prani tė dėshmitarėve me anė tė tė cilit pater dispononte pasurinė e tij kur tė mos ishte  mė i gjallė. Sipas sė Drejtės Romake testamenti paraqiste kėto karakteristika e ndėr tė cilat testamenti ishte:

  • ius civile
  • plotėsisht personal
  • akt formal
  • veprim i njėanshėm
  • i revokueshėm

Nga kjo shohim se qė nga e drejta romake e deri sot nė tė drejtėn bashkėkohore testamenti i pėrmban tė njėjtat karakteristika.

1. 2. Forma e testamentit

Forma mė e lashtė e testamentit nė Romė ishte testamentum comitiis. Kėtė testament mund ta pėrpilonin romakėt madhor meshkuj gjithsejtė dy herė nė vit.

E drejta e lashtė romake njihte edhe testamentin e jashtėzakonshėm tė drejtė pėr pėrpilimin e kėtij testamenti kishin ushtarakėt gjatė kohės sė ekspeditave ushtarake. Mė vonė nė periodė klasike u ruajt forma e testamentit dhe si testamenti mė i pėrhapur ishte testamenti pretorian. Me kalimin e kohės e Drejta Romake i njeh kėto lloje tė testamenteve e ato janė:

§         testamente tė rėndomta, dhe

§         testamente tė jashtėzakonshme.

Testamentet e rėndomta ndaheshin nė testamente private dhe publike. Testamentet private ishin ato qė kur pėrpiloheshin nuk merrnin pjesė organet shtetėrore, ndėrsa publike ishin ato qė pėrpiloheshin nė asistimin e nėpunėsve shtetėror.

2. Pėrmbajtja plotfuqishmėria dhe hapja e testamentit

Pėrmbajtja themelore e testamentit ishte emėrtimi i trashėgimtarit. Emėrimi i trashėgimtarit konsiderohet si fillim dhe si bazė e testamentit. Trashėgimtar mund tė emėroheshin njė ose mė shumė persona. Ēka ėshtė krejt e ngjashme me testamentin e sotėm.

3. Revokimi i testamentit dhe hapja e tij

Testamentitn De cujusi mund ta revokonte nė ēdo kohė. Hapja e testamentit ishte akt i rėndėsishėm pėr tė gjithė personat qė pretendonin tė merrnin masėn e trashėgimit tė de cujusit. Ky akt ishte privat dhe zhvillohej nė praninė e dėshmitarėve gjersa nuk hyri tatimi i trashėgimit dhe gjersa nuk hynė nė fuqi ligjet kadukare tė Agustinit. Prej asaj kohe nė hapjen e testamentit ishin tė pranishėm organet shtetėrore tė cilėt lexonin testamentin kurse pas leximit e vulosnin pėrsėri me vulė shtetėrore. Trashėgimia ishte e rregulluar edhe me Kodin Civil Francez. Ky kod i njihte dy trajta themelore tė trashėgimisė: rashėgimia ligjore dhe trashėgimia testamentare.


4. Trashėgimi me testament sipas KCSH tė vitit 1929

Kodi Civil i Shqipėrisė i vitit 1929 pėrmbante dispozita mbi trashėgiminė ligjore dhe me testament nė Librin e dytė e tij.

Kodi Civil Shqiptar e kufizonte rrethin e trashėgimtarėve ligjorė deri nė shkallėn e 6 tė tėrthortė. Sipas kėtij kodi atin, nėnėn dhe ēdo tė paralindur tjetėr e trashėgonin fėmijėt legjitim ose tė tė paslindurit e kėtyre, pa dallim seksi, edhe sikur tė kishin lindur nga martesa tė ndryshme.

Nė Kodin Civil po ashtu pėrfshihej se: " Trashėgimia me ligj ka vend vetėm, kur e pėr sa mungon trashėgimia testamentare".

Format e zakonshme tė testamenteve ishin: Testamenti olograf dhe ai me akt noterial tė fshehtė ose tė hapur.

Ky kod pranonte sistemin e fitimit tė trashėgimit, d.m.th pasuria trashėgimore u kalonte trashėgimtarėve drejtpėrdrejtė nė bazė tė ligjit ose tė testamentit, pa qenė e nevojshme qė ata tė shprehin pėlqimin ose pranimin e tyre.


Kapitulli II

1. Trashėgimi me testament sipas Ligjit pėr Trashėgiminė

1.1. Bazat e thirrjes nė trashėgimi

Sipas ligjit tonė pozitiv ekzistojnė dy baza: Testamenti dhe ligji. Sipas kėsaj kemi trashėgimin testamental dhe ligjor. Trashėgimi ligjor na paraqitet kur trashėgimlėnėsi ka vdekur pa testament. Ndėrsa trashėgimi testamental ėshtė kur trashėgimlėnėsi ka vdekur dhe ka lėnė testament me ērast pasuria e tij ndahet sipas dispozitave tė pėrfshira nė testament.


2. Kuptimi i testamentit

Testamenti ėshtė disponim pėr rastin e vdekjes. Testamenti ėshtė veprim juridik i njėanshėm rigorozisht personal dhe i revokueshėm.

Kuptimin e testamentit e ka dhėnė vet ligji : Testamenti ėshtė njė veprim juridik i njėanshėm i kryer nga vetė trashėgimlėnėsi, me anėn e tė cilit ky, disponon pasurinė pėr kohėn e vdekjes.

Testament do tė thotė shprehje e vullnetit tė fundit e dhėnė nė formėn e paraparė me ligj, me tė cilin trashėgimlėnėsi (testatori) urdhėron si tė veprohet me pasurinė e tij pas vdekjes sė tij.

2.1. Testamenti ėshtė njė veprim i njėanshėm

I kryer nga vet trashėgimlėnėsi, me anė tė tė cilit  ky disponon pasurinė e tij pėr kohėn pas vdekjes.

Veēoritė kryesore tė testamentit janė:

§         Akt i njėanshėm juridik

§         I revokueshėm

§         Rigorozisht personal

§         Forma e pėrcaktuar me ligj

Me shthurjen e shoqėrisė fisnore dhe tė familjeve tė mėdha, si dhe tė pronėsisė kolektive, me forcimin e familjeve tė vogla, dhe me ēlirimin e pronėsisė private nga njė varg kufizimesh nėn ndikimin direkt tė kishės katolike nis tė aplikohet  nė raste tė rralla e pėr interes tė saj edhe testamenti institucional.

E drejta romake i ka kushtuar rėndėsi trashėgimisė mirėpo qė nga ajo kohė ekzistojnė definicione tė cilat pėrdoren edhe sot e kėsaj dite.

Testamenti ėshtė urdhėr i vullnetit tė fundit tė trashėgimlėnėsit. Fjalėn urdhėr e cila paraqitet shpesh ose nė literaturėn qė i kushtohet tė sė drejtės testamentare nuk duhet kuptuar si njė lloj imponimi nė kuptimin ekstrem tė shprehjes sė autonomisė sė vullnetit tė trashėgimlėnėsit, por ky vullnet i shprehur duhet tė jetė gjithmonė nė pajtim me tė drejtėn ku ai do tė prodhojė efektet e veta.

Trashėgimi me testament sot ėshtė mjaft i pėrhapur nga vet fakti se trashėgimi ligjor zbatohet vetėm nė rastet kur mungon testamenti, ose kur testamenti ėshtė pjesėrisht ose tėrėsisht i pavlefshėm.

Testatori mund tė lėrė shumė testamente por sa i pėrket disponimit tė pasurisė apo tė njė pjese tė saj. Testamenti duhet tė pėrmbajė dėshirėn e fundit tė trashėgimlėnėsit lidhur me pasurinė e tij.

3. Pėrmbajtja e testamentit

Dispozitat e testamentit ēartė i pėrmbajnė rregullat tė cilat duhet ti pėrmbajė njė testament. Testamenti pėrbėhet nga:

Ƙ      Caktimi i trashėgimtarėve si dhe caktimi i personave tė cilėt pėrjashtohen nga trashėgimia

Ƙ      Pėrcaktimi i pasurisė qė do ti kalojė trashėgimtarit

Ƙ      Detyrimet qė u caktohen trashėgimtarėve dhe personave tė tjerė testamentar ose ligjor.

3. 1. Caktimi i zbatuesit tė testamentit

Qysh nga e drejta romake pėrmbajtja  themelore e testamentit ėshtė caktimi i trashėgimtarit.

Sipas Ligjit pėr Trashėgimi, i Kosovės parashihet qė trashėgimlėnėsi me testament ta pėrfshijė njė ose mė shumė trashėgimtarė.

Dispozitat tė cilat i pėrmban testamenti janė tė shumėllojshme, por sipas teorisė juridike ato mund tė ndahen kryesisht nė dispozita materiale dhe formale. Njėherėsh vlen tė thuhet se testamenti pėrmban edhe dispozita tjera pėr ēėshtjet si falja e padenjėsisė, borxhi etj.

Dispozitat e testamentit ndahen nė: dispozita pasurore dhe dispozita jopasurore.

Pėrmbajatja formale e testamentit ka tė bėjė me rastin e caktimit tė ndonjė ekzekutori tė testamentit apo caktimin e tė ashtuquajturit konkretizator tė vullnetit tė testatorit vetėm nė lidhje me njė normė tė veēantė nė testament.
Nė testament mund tė emėrohet dhe zėvendėsi i trashėgimtarit e kėtė e bėnė testatori.

4. Kushtet e pėrgjithshme pėr vlefshmėrinė e testamentit

Kushtet e pėrgjithshme pėr vlefshmėrinė e testamentit i ka paraparė edhe Ligji pėr Trashėgiminė i Kosovės.

ü      Zotėsia pėr tė pėrpiluar testament

ü      Pavlefshmėria e testamentit pėr shkak tė tė metave nė vullnetin e trashėgimlėnėsit.

ü      Nulimi i testamentit pėr shkak tė paaftėsisė sė trashėgimlėnėsit dhe pėr shkak tė tė metave nė vullnetin e tij.

Testament mund tė bėjė ēdo person qė ka zotėsi pėr tė vepruar dhe i cili i ka mbushur 18 vjet.

Testament mund tė bėjė edhe personi qė ka zotėsi pėr tė vepruar e i ka mbushur 16 vjet dhe ėshtė i martuar.

Nėse testatori e humb zotėsinė pėr tė vepruar pas pėrpilimit tė testamentit testamenti ėshtė i vlefshėm. Zotėsia e veprimit hiqet me vendim tė gjykatės andaj personi tė cilit i ėshtė hequr zotėsia e veprimit dhe nuk e kupton rėndėsinė e testamentit nuk mund tė pėrpilojė testament.

Sipas nenit 71 paragrafi 1 i pavlefshėm llogaritet tė jetė edhe ai testament i cili ėshtė pėrpiluar nga testatori i cili ka qenė i shtyrė nė pėrpilimin e tij me anė tė kanosjes dhunės mashtrimit dhe lajthimit. Ka raste kur testamenti ėshtė pėrpiluar vetėm nė disa pjesė me anė tė kanosjes shtrėngimit dhe mashtrimit atėherė vetėm kėto pjesė shpallen tė pavlefshme ndėrkaq pjesa tjetėr e testamentit mbetet nė fuqi.

Procedurėn pėr  anulimin e testamentit pėr shkak se ai ėshtė pėrpiluar nėn ndikimin e dhunės kanosjes dhe mashtrimit, mund ta  kėrkojė personi i cili ka interes juridik, afati subjektiv ėshtė 1 vjeēar ndėrkaq afati objektiv 10 vjet nga shpallja e testamentit.

5. Testamenti si akt rigoroz personal

Testamenti ėshtė akt rigoroz personal, pėr kėtė arsye pėrcaktohet qė vullnetin e fundit ta shprehė personalisht testatori nė mėnyrėn e pėrcaktuar me norma ligjore madje pavarėsisht se pėr ēfarė lloji tė tij ėshtė fjala, qė testamenti tė jetė i plotfuqishėm. Me rastin e pėrpilimit tė testamentit pėrjashtohet ēdo mundėsi e pėrfaqėsimit.

6. Testamenti ėshtė punė juridike mortis causa

Testamenti ėshtė punė juridike qė prodhon efekte vetėm nė ēastin e vdekjes sė trashėgimlėnėsit, kur pasuria trashėgimore me forcėn e ligjit kalon nė trashėgimtarė.

Gjithnjė sa ėshtė gjallė trashėgimlėnėsi trashėgimtari nuk mund tė trashėgojė pasurinė trashėgimore tė caktuar me testament dhe nuk mund tė ketė kurrfarė dobie pėr trashėgimtarė. Pėr kėtė arsye efekti i testamentit ėshtė i lidhur drejtpėrdrejtė me faktin e vdekjes sė trashėgimlėnėsit, andaj quhet punė juridike pėr shkak tė vdekjes.

7. Testamenti ėshtė  punė juridike bamirėse

Testamenti ėshtė punė juridike bamirėse pa kundėrshpėrblim. Edhe nė rastet kur nė testament trashėgimtarėt ngarkohen me borxhe, me barrė testamenti gjithmonė ka karakter bamirės.

8. Testamenti ėshtė punė juridike e njėanshme

Testamenti ėshtė akt juridik i njėanshėm ngase lind dhe prodhon efekte juridike vetėm me deklarimin e njė vullneti tė fundit. Vullneti i fundit i formuluar nė testament duhet tė jetė vullnet i vėrtetė real, i shfaqur lirisht nga trashėgimlėnėsi pa kurrfarė shtrėngimesh. Nė rastet kur ekziston vullneti me tė meta  i trashėgimlėnėsit atėherė shkaktohet pavlefshėmira e testamentit.

Testamenti mund tė jetė tėrėsisht apo pjesėrisht i pavlefshėm. Testamenti ėshtė tėrėsisht i pavlefshėm kur tė gjitha dispozitat e tij janė bėrė me kanosje, dhunė, mashtrim, shtrėngim ose me lajthitje. Ndėrkaq testamenti ėshtė pjesėrisht i pavlefshėm kur vetėm njė pjesė e dispozitave tė tij ėshtė bėrė me  anė tė kanosjes shtrėngimit mashtrimit; ndėrsa pjesa tjetėr e dispozitave mbetet nė fuqi, sepse nė kėtė pjesė nuk ka tė meta nė vullnetin e lirė tė shprehur tė fundit tė trashėgimlėnėsit.

9. Testamenti si akt formal

Testamenti ėshtė akt formal forma e tij ėshtė e pėrcaktuar rigorozisht me norma ligjore. Nė bazė tė kėtij fakti mund tė konstatojmė se testamenti bėn pjesė nė punėt juridike formale, pėr vlefshmėrinė e tė cilave kėrkohet forma e paraparė me ligj forma solemnitatim. Siē dihet testamentet janė tė llojeve tė ndryshme. I vlefshėm ėshtė testamenti i bėrė nė formėn e paraparė me dispozita ligjore dhe nė bazė tė kushteve tė pėrcaktuara me dispozitat ligjore.

10. Testamenti akt i revokueshėm

Testamenti ėshtė akt juridik i revokueshėm pasi testamenti varet nga liria e vullnetit tė trashėgimlėnėsit. Trashėgimlėnėsi mund tė revokojė kurdoherė testamentin nė tėrėsi ose pjesėrisht nė njėrėn nga format e parapara me ligj pėr pėrpilimin e testamentit. Trashėgimlėnėsi mund ta revokojė testamentin e vet nė mėnyrė tė prerė, me testament tė ri ( i cili duhet tė ketė formėn e njėjtė me testamentin e mėparshėm) ose me pėrpilimin e testamentit tė ri, dispozitat e tė cilit janė nė kundėrshtim me testamentin e mėparshėm, kėshtu qė mund tė vlejė edhe testamenti i mėparshėm nė qoftė se nuk ėshtė nė kundėrshtim me tė riun, apo me zhdukjen e thjeshtė tė testamentit tė mėparshėm.

Testamenti me njė datė tė mėvonshme lė pa fuqi me datė tė mėparshme nė tėrėsi apo vetėm nė pjesėn qė nuk pajtohet me testamentin e ri.

11. Me testament ndahet pasuria

Testamenti ėshtė akt juridik me tė cilin ndahet pasuria trashėgimore. Me testament trashėgimtarėt marrin tė gjitha tė drejtat dhe detyrimet qė trashėgimlėnėsi i kishte nė ēastin e vdekjes sė tij nė mėnyrėn dhe kushtet e parapara me ligj.


12. Zotėsia pėr tė lėnė testament

Munden me disponua me testament gjithė ata, qė nuk janė deklarua prej ligjit pazotė.

Testament mund tė bėjė ēdo person qė ka zotėsi pėr tė vepruar dhe i cili i ka mbushur 18 vjet.

Testament mund tė bėjė edhe personi qė ka zotėsi pėr tė vepruar e i ka mbushur 16 vjet dhe ėshtė i martuar.

Zotėsia pėr tė vepruar e testatorit duhet tė ekzistojė nė momentin e  pėrpilimit tė testamentit. Njė person qė nė kohėn e pėrpilimit tė testamentit nuk ėshtė nė gjendje pėr tė kuptuar rėndėsinė e veprimeve tė veta nuk ka zotėsi pėr tė pėrpiluar testament. Personi tė cilit me vendim gjyqi i ėshtė hequr zotėsia pėr tė vepruar, si dhe ai qė nė kohėn e pėrpilimit (bėrjes) sė testamentit nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė rėndėsinė e veprimit tė tij, nuk mund tė bėjė testament.

13. Pavlefshmėria e testamentit

Tri janė shkaqet kryesore qė si pasojė kanė pavlefshmėrinė e testamentit:

a) Kanosja,shtrėngimi mashtrimi lajthitja

b) Mungesa e formės sė kėrkuar me ligj

c) Mungesa e lirisė sė vullnetit tė tastatorit

13. 1 Vėllimi i pavlefshmėrisė sė testamentit

Njė testament mund tė jetė tėrėsisht i pavlefshėm ose vetėm nė njė pjesė tė tij. A do tė jetė testamenti tėrėsisht i pavlefshėm ose ose vetėm njė pjesė e tij do tė varet nė radhė tė parė nga shkaku i pavlefshmėrisė, a ka tė bėjė ai me tėrė testamentin apo vetėm tė njė pjese tė tij.

13. 2. Testamenti absolut nul

Doktrina juridike konsideron se testamenti ėshtė absolut nul nėse dispozitat e tij janė nė kundėrshtim me dispozitat imperative ligjore, me rendin juridik dhe me rregullat e moralit,  pra, shkelet interesi shoqėror. Gjykata exofficio e ka pėr detyrė pėr shkaqet absolute tė nulitetit absolut. Sipas doktrinės juridike nė rast tė ekzistimit tė kanosjes, shtrėngimit, lajthimit, mashtrimit me rastin e pėrpilimit tė testamentit atėherė testamenti anulohet nga ana e gjykatės.

13. 3. Testamenti relativ nul

Testamenti ėshtė relativisht nul kur shkaqet e nulitetit cenojnė vetėm interesin personal tė njė individi tė caktuar. Pėr shkaqet e nuliteti relativ gjykata nuk kujdeset exofficio por personat tė cilėve i ėshtė cenuar e drejta mund tė kėrkojnė vetė nulitetin e testamentit.


14. Rruajtja e testamentit

Testamenti rruhet atėherė kur  rruhen shkresat qė pėrbėjnė pėrmbajtjen e testamentit. Qėllimi kryesor i rruajtjes sė testamentit ėshtė qė shkresat tė rruhen tė padėmtuara. Ruajtja dhe dorėzimi i testamentit janė tė rregulluara me dispozita ligjore. Testamentin mund ta rruaj vet testatori tek ēdo person fizik dhe juridik, tek avokati, ekzekutori etj. Sipas shkencės juridike rruajtja e testamentit bėhet nė kėto mėnyra:

a. rruajtja e testamentit nga vet testatori,

b. ruajtja e testamentit nga personi i besuar i testatorit

c. ruajtja e testamentit nga institucionet si banka posta etj

15. Interpretimi i testamentit

Interpretimi i testamentit ėshtė rregulluar me LTK me nenin 91 tė kėtij ligji. Dispozitat e testamentit interpretohen sipas qėllimit tė vėrtetė tė testatorit.

Interpretimi i testamentit nėnkupton gjetjen e qėllimit tė vėrtetė tė testatorit tė manifestuar nė deklaratėn e vullnetit tė fundit. Interpretimi mund tė bėhet nė mėnyra tė ndryshme si ai gjuhėsor, logjik etj.

Kapitulli III

1. Llojet e testamentit

Testamentet i ndajmė sipas formės nė tė cilėn pėrpilohen testamenetet. Ato ndahen nė:

ü                  tė rregullta dhe tė jashtėzakonshme, si dhe

ü                  private dhe publike.

Testamentet e rregullta janė ato qė mund tė pėrpilohen nė ēdo rast.

Testamentet e jashtėzakonshme janė ato testamente qė pėrpilohen nė rastet e jashtėzakonshme tė cilat ligji i parasheh nė mėnyrė tė veēantė, forma e tyre ėshtė e thjeshtėsuar, por vlejnė vetėm njė kohė tė caktuar gjersa tė vazhdojė rrethana e jashtėzakonshme. Testamentet e rregullta janė testamentet e shkruara nga vet testatori, testamentet e shkruara para dėshmitarėve, testamentet gjyqėsore dhe diplomatike. Ndėrsa testamentet e jashtėzakonshme janė testamentet e pėrpiluara nė anije, testamentet ushtarake dhe testamentet verbale.

Llojet e testamenteve nė LTK janė tė rregulluara me nenet 74, 75 76  dhe 77, e ato janė:

  • Testamenti i shkruar nga vetė testatori
  • Testamenti me shkrim nė praninė e dėshmitarėve
  • Testamenti gjyqėsor
  • Testamenti nė rrethana tė jashtėzakonshme

1. 1. Testamenti i shkruar dhe testamenti me gojė

Pėr testamenti me shkrim ligji kėrkon formė e shkruar si kusht tė domosdoshėm pėr plotfuqishmėrinė e testamentit. Vetėm nė rrethana tė jashtėzakonshme kur nuk ėshtė nė gjendje ta pėrpilojė me shkrim, testatori mund ta bėjė deklarimin e vullnetit me gojė para dėshmitarėve.

1 .2. Testamenti privat dhe publik

Testament privat ėshtė ai tė cilin mund ta bėjė vet trashėgimlėnėsi. Ndėrkaq testament publik ėshtė ai pėr pėrpilimin e tė cilit nevojitet prania e organit publik gjykatės, pėrfaqėsuesit diplomatik, eprorit ushtarak, komandantit tė anijes.

Tetamente private janė ato testamente tė shkruara vet me dorėn e trashėgimlėnėsit tė shkruara para dėshmitarėve dhe ato verbale.

Teatamentet publike janė ato gjyqėsore diplomatike ushtarake dhe testamenti nė anije.

1. 3. Testamenti i shkruar nga vetė testatori (tetamentum hollographum)

Testamenti ėshtė i vlefshėm nė qoftė se testatori e ka shkruar atė, datuar dhe nėnshkruar me dorėn e vet ose ka vėnė gishtin e vet. Testamenti shkruhet nga vetė dora e testatorit duke e dhėnė datėn dhe nėnshkrimin e vet.

Data e testamentit duhet tė tregojė ditėn, muajin dhe vitin. Po kėshtu ėshtė e paraparė me nenin 393 paragrafi 2 tė Kodit Civil tė Republikės sė Shqipėrisė.

Nėnshkrimi duhet tė pėrmbajė mbiemrin e testatorit si dhe tė paktėn njėrin prej emrave tė tij dhe duhet vėnė nė fund tė testamentit.

Testamenti i shkruar ėshtė i vlefshėm nėse ėshtė nėnshkruar nga vetė testatori. Ėshtė e diskutueshme nėse ėshtė i vlefshėm testamenti nė tė cilin testatori ka vėnė gishtin e vet, ngase njė testament i tillė nuk mund tė konsiderohet se testatori e ka shkruar me dorėn e tij por njė gjė e tillė mund tė ndodh kur testatori sėmuret papritmas dhe nuk ėshtė nė gjendje  pėr ta nėnshkruar me dorėn e vet testamentin, tė cilin e ka shkruar me dorėn e vet kur ishte nė gjendje tė mirė shėndetėsore.

1. 4. Testamenti me shkrim  nė praninė e dėshmitarėve (tastamentum allographum)

Testamenti alografik ėshtė testament i rėndomtė i shkruar dhe bėn pjesė nė grupin e testamentit privat. Testatori qė  di tė shkruaj  dhe tė lexojė mund tė pėrpiloj testamentin duke nėnshkruar me dorė dokumentin pa marrė parasysh kush e ka pėrpiluar, nė praninė e dy dėshmitarėve qė e kuptojnė gjuhėn e testamentit, duke deklaruar para tyre se testamenti ėshtė i tij. Kėtu nuk ka rėndėsi se kush dhe si e shkroi testamentin. Ėshtė esenciale forma, ta nėnshkruajė trashėgimlėnėsi dhe tė deklarojė para  sė paku dy dėshmitarėve e testamenti ėshtė i tij. Kėtė rrethanė dėshmitarėt do ta vėrtetojnė me nėnshkrimet e tyre nė vet testamentin.

2. Testamenti gjyqėsor (testamentum judicale)

Quhet testamenti tė cilin e pėrpilon gjyqtari sipas tregimit tė vullnetit tė fundit tė trashėgimlėnėsit, nė mėnyrėn dhe nė kushtet e parapara me ligj. Ky testament rrdhitet nė grupin e testamenteve publike.

Testamenti gjyqėsor i posedon dy trajta e ato janė:

§         Testamenti gjyqėsor qė testaori ėshtė nė gjendje ta lexojė

§         Testamenti gjyqėsor qė testatori nuk ėshtė nė gjendje ta lexojė

2. 1. Testamenti gjyqėsor qė testaori ėshtė nė gjendje ta lexojė

Gjyqtari pas pėrpilimit tė testamentit ia jep testatorit testamentin ta lexojė dhe ta nėnshkruaj testamentin, e pas kėsaj gjyqtari e shėnon vet nė testament se testatori e ka lexuar dhe e ka nėnshkruar atė nė praninė e tij.

2.2. Testamenti gjyqėsor qė testatori nuk ėshtė nė gjendje ta lexojė

Nė rast se testatori nuk ėshtė nė gjendje tė lexojė testamentin qė ia ka pėrpiluar gjyqtari, ky ia lexon testatorit nė praninė e dy dėshmitarėve. Testatori pastaj nė praninė e po kėtyre dėshmitarėve e nėnshkruan testamentin ose e vė nė tė shenjėn e gishtit tė vet, pasi tė deklarojė se ky ėshtė testamenti i tij.
Dėshmitarėt duhet ta nėnshkruajnė testamentin.
Gjyqtari duhet tė konstatojė nė procesverbal se tė gjitha kėto veprime janė kryer. Ky procesverbal duhet nėnshkruar nga testatori, dėshmitarėt dhe gjyqtari.

3. Teatamenti me Gojė

Testatori mund tė deklarojė vullnetin e tij tė fundit me gojė para dy dėshmitarėve, vetėm nė qoftė se pėr shkak tė rrethanave tė jashtėzakonshme nuk ėshtė nė gjendje tė bėjė testamentin me shkrim.

Testamenti me gojė bėn pjesė nė grupin e testamentit privat. Ky testament mund tė pėrpilohet vetėm kur testatori ndodhet nė situata tė jashtėzakonshme, me ēka nuk ka qenė e mundur deklarimi i vullnetit tė tij nė rrethana tjera. Zakonisht ky testament pėrpilohet nė raste tė jashtėzakonshme p.sh. zjarri, tėrmeti. epidemia, lufta, aksidentet e rėnda nė komunikacion etj. Prania e testatorit ka qenė e pamundur nė gjykatė prandaj mėnyra mė e pėrshtatshme pėr pėrpilimin e testamentit ose deklarimin e fundit tė trashėgimlėnsit pėr pasurinė e tij ka qenė kjo mėnyrė.

3.1. Dėshmitarėt e testamentit me gojė

Kur bėhet testamenti me gojė dėshmitarė mund tė jenė vetėm ata personat qė mund tė jenė dėshmitarė kur bėhet testamenti gjyqėsor, por nuk janė domosdoshmėrish tė detyruar tė dinė tė shkruajnė e tė lexojnė.

3. 2. Detyrat e dėshmitarėve tė testamentit me gojė

Dėshmitarėt para tė cilėve testatori ka deklaruar me gojė vullnetin e tij tė fundit kanė pėr detyrė tė pėrpilojnė deklaratėn me shkrim tė testatorit dhe ta dorėzojnė atė sa mė parė nė gjykatė, ose ta pėrsėrisin me gojė para gjykatės, duke treguar kur, ku dhe nė ēfarė rrethanash testatori ka deklaruar vullnetin e tij tė fundit.

Testamenti me gojė bėhet i pavlefshėm nėse nuk deklarohet nė gjykatė nga dėshmitarėt 30 ditė pas pushimit tė rrethanave tė jashtėzakonshme nė tė cilat ai ėshtė bėrė, nė pajtim me paragrafin 1 tė kėtij neni. Nė lidhje me kėtė periudhė aplikohen dispozitat e Ligjit tė Detyrimeve mbi ndėrprerjen dhe pezullimin e afatit tė parashkrimit.

4. Testamenti nė anije

Testamenti nė anije mund ta bėjė testatori qoftė gjatė udhėtimit zyrtar apo privat. Ky testament ėshtė i shkruar, publik dhe i jashtėzakonshėm sepse pėrpilohet nė rrethana tė jashtėzakonshme. LTK-ja nuk e ka rregulluar testamentin nė anije.

Testamenti i njė personi qė ndodhet nė njė anije shqiptare nė lundrim ose qė ka qėndruar nė njė liman tė huaj mund tė vėrtetohet nga kapiteni anijes.

Kodi Civil i Shqipėrisė i vitit 1929 e ka rregulluar me dispozita ligjore ēėshtjen e institutit tė testamentit nė det. "Nė udhėtime detare, qoftė nė udhė e sipėr, qoftė nė tokė ose nė limane tė huaja, nė qoftė se atje nuk ndodhet agjent  diplomatik ose konsull  shqiptar me detyrė noteri, testamentet e personave qė ndodhen nė vapor nė prani tė dy dėshmitarėve: nė anijet e shtetit, prej oficerit administrues ose nė mungesėn e tij  prej komandantit ose prej atij qė bėnė detyra tė komandantit; anijet tjera prej kapitenit tė zotit ose padronit sė bashku me kapitenin e dytė tė vaporit dhe, nė mungesėn e kėtyre, prej personave qė i zėvendėsojnė ".

5. Tetamenti ushtarak

Pėrpilohet gjatė kohės sė mobilizimit dhe luftės ashtu qė eprori ushtarak e zėvendėson gjyqtarin. Testamenti ushtarak pėrpilohet me shkrim ėshtė publik dhe bėn pjesė nė grupin e testamentit tė jashtėzakonshėm. Testamenti ushtarak mund tė pėrpilohet vetėm gjatė luftės ose mobilizimit. Testamenti ushtarak nuk ėshtė i rregulluar me dispozitat e Ligjit pėr Trashėgimin e Kosovės, edhe pse Kosova nė vitin 1999 doli e fundit nga lufta prej vendeve Ballkanike. Kodi Civil i Republikės sė Shqipėrisė i vitit 1994 e rregullon kėtė lloj tė testamentit me nenin 399.

Pėrfundimi

Njė nga parimet themelore tė rregullimit juridik ėshtė liria e disponimit me testament. Kushdo ėshtė i lirė qė me vullnetin e vet, tė shfaqur nė formėn e testamentit, tė caktojė se kush do tė trashėgojė dhe caktojė mėnyrat e kėtij trashėgimi. Testatori bėn ndarjen e pasurisė sė tij nė rast vdekje.

Nė kėtė punim ėshtė pėrfshirė historiku i testamentit gjatė Perandorisė Romake pastaj pak ėshtė fol pėr trashėgimin testamentar sipas Kodit Civil Francez si dhe trashėgimi testamentar nė Kodin Civil tė Ahmet Zogut. E Drejta jonė zakonore fare pak ose mė mirė tė themi aspak nuk e ka rregulluar trashėgimin me testament.

Mė pas sipas sė drejtės sonė pozitive ėshtė analizuar trashėgimia me testament. Sipas LTK tiparet kryesore tė testamentit  si akt juridik janė: Testamenti ėshtė shprehje e njanshme e vullnetit, testamenti ėshtė akt vetjak, testamenti ėshtė akt juridik rigorozisht formal, testamenti ėshtė shfaqje e njėanshme e vullnetit, si dhe testamenti ėshtė akt juridik i revokueshėm. Pastaj testamenti mund tė interpretohet sipas rregullave pėr interpretimin e veprimeve juridike nė pėrgjithėsi. Interpretimi duhet tė bėhet sipas qėllimit tė testatorit d.m.th sipas vullnetit tė shfaqur tė testatorit.

Testatori  mund tė disponojė me testament tė gjithė pasurinė e tij ose edhe njė pjesė tė pasurisė.

Veprimi juridik i testamentit mund tė kryhet nga ēdo person qė e ka mbushur moshėn 18 vjeē. Por testament mund tė edhe personi i moshės 16 vjeē por qė ėshtė martuar paraprakisht d.m.th ka fitua zotėsinė e veprimit (me emancipim).

Nė punimin tim kam pėrfshirė edhe tė gjitha llojet e testamenteve tė cilat janė tė pėrfshira edhe sipas LTK si ai publik  privat, testamenti me gojė dhe me shkrim si dhe lloji i tjetėr i testamentit, ai i rėndomtė ose i rregullt dhe testamenti i jashtėzakonshėm. Dispozitat  mbi trashėgiminė parashikojnė se nė ēfarė forme duhet tė shfaqet vullneti i fundit i trashėgimlėnėsit, pėr tu quajtur i vlefshėm testamenti.

Pėr tė mos e zgjatur shumė besoj qė sadopak punimi im do tė kontribuoj nė doktrinėn juridike shqiptare.

Falėnderim tė veēantė Universitetit ILIRIA kolegėve tė mi si dhe profesorit tė nderuar i cili ka kontribuar nė punimin tim kushtuar Trashėgimisė Testamentare.





Burimi: Kosova INFO Opinione

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!

Komentime

Bujari nga Peja
Bujari nga Peja
25.11.2011 18:03

kolege te pergezoj per kete punim seminarik, e kam nje kerkes, a ke ndonje punim si si shkruhet nje testament , pra si do te duket nje testament, flm per mirkuptime




Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!