Total: (509,453)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
Ja kush ƫshtƫ femra mƫ e bukur nƫ botƫ (Foto)

Ja kush ėshtė femra mė e bukur nė botė

Lupita Nyong'O ėshtė femra mė e bukur nė botė. »»


Mosha e adoleshencės, ndryshimet e para dhe problemet te femrat

Mosha e adoleshencės, ndryshimet e para dhe problemet te femrat

11.09.2007 00:19 - Kategoria: Kulture

Me arritjen e moshės sė adoleshencės te tė rinjtė nisin tė shfaqen edhe ndryshimet e para nė zhvillimin psikofizik. Pėr kėto ndryshime pėrkujdesen hormonet seksuale, estrogjeni dhe progesteroni, qė deri nė atė fazė janė si tė ”fjetura”, jo aktive. Kėto hormone jo vetėm qė e ndėrrojnė pamjen e jashtme tė vajzės sė re, por ndėrrojnė edhe nė brendėsi organet e saj. Menarha, si quhet ndryshe menstruacioni i parė, paraqitet diku mesatarisht nė moshėn 12-vjeēare, ndėrsa zakonisht shfaqet rreth moshės 10-14-vjeēare.

Megjithatė do tė kalojė edhe njė kohė deri sa menstruacionet tė marrin formėn e tyre tė vėrtetė. Nė fillim nuk janė tė rregullta, vonohen apo ”vijnė” tė pakta nė sasi e ndonjėherė edhe tė ”shumta”. Ēdo gjė ėshtė normale, por nėse cikli menstrual nuk rregullohet pėr disa vite, atėherė vajza duhet t”i drejtohet gjinekologut, i cili pas vizitės mund tė vėrtetojė nėse ekziston apo jo ndonjė ērregullim hormonal.
Higjiena personale ėshtė shumė me rėndėsi pėr organet gjenitale tė femrės. Mirėpo ndonjėherė me larje tė tepėrt dhe pėrdorime tė sapunėve tė dobėta, arrihen kundėr-efekte dhe mė tepėr bėhet dėm sesa dobi. Nė kėtė mėnyrė largohen edhe lėngjet (sekretimet) qė e mbrojnė vaginėn dhe organet e tjera gjenitale nga infeksionet.
Dhimbja e barkut
Menstruacionet me dhimbje, qė ndryshe nė mjekėsi quhen edhe dismenore, janė tipike pėr kohėn e adoleshencės e deri nė vitet e tridhjeta tė jetės sė femrės, atėherė kur organizmi mėsohet me ”kėrcimet” hormonale. Kjo ndodh nė rast mė tė mirė menjėherė pas lindjes sė parė. Mirėpo te menstruacionet me dhimbje, shkaqet e dhimbjes janė tė shumta. Nė tė shumtėn e rasteve shkaktar ėshtė prostalagina, materie qė e shtyn vaginėn tė tkurret, mirėpo mund tė jenė edhe si pasojė e mitrės jonormale. Sipas disa studimeve mė tė reja, dhimbjet lidhen edhe me NGF-nė, materie qė mundėsojnė mbijetimin e qelizave nervore, dhe nėse ka tepėr materie tė tillė, zvogėlohet pragu i tolerimit tė dhimbjes. Shkak janė edhe pasojat psikike tė dhimbjeve gjatė menstruacioneve si tė refuzuarit e seksualitetit personal, mospajtimi qė jeni tė lindur si femėr, si dhe fjalosjet e pazgjidhura familjare e shumė faktorė tė tjerė psikologjikė. Pėr t”u liruar nga kėto dhimbje tė menstruacioneve, mė sė miri ėshtė qė nė fazėn akute tė merret ndonjė bar kundėr spazmave, shtrėngimeve. Mund tė ndihmojė edhe ndonjė pilulė kontraceptive me dozė tė vogėl hormonale. Kjo e pakėson dhimbjen pėr 80 pėr qind. Megjithatė, para pėrdorimit tė kėtyre kokrrave ėshtė mirė qė tė konsultoheni me gjinekologun.
Takimi i parė me gjinekologun
Dashuria e parė, pėrvoja e parė seksuale detyrimisht iu ēojnė edhe drejt takimit tė parė me gjinekologun. Njė vendim i tillė nuk ėshtė i lehtė. Ėshtė mirė qė tė bisedohet me mjekun haptazi pa turp pėr gjithēka qė i intereson njė femre nė moshė tė re dhe pa eksperiencė. Qė nga mosha 20-vjeēare, femra duhet rregullisht tė konsultohet me gjinekologun. Me kėtė mund t”i shmanget shumė sėmundjeve. Vizita tek gjinekologu ėshtė mirė tė kryhet njė herė nė vit, nė kohėn mes dy menstruacioneve. Gjatė secilės vizitė duhet kontrolluar edhe gjendja e gjinjve. Njė herė nė dy vjet duhet bėrė ultrazėri i abdomenit pėr tė konstatuar strukturėn e mitrės, tė vezoreve dhe tė zbulohen trashjet eventuale tė indeve tė cilat mund tė mos i diktojė mjeku gjatė kontrollit mjekėsor. Ėshtė e kėshillueshme qė tė bėhet ekzaminimi i qafės sė mitrės nė mėnyrė qė tė zbulohen tumoret e hershme. Pas marrjes sė sekrecioneve tė mitrės dhe realizimit mė vonė tė analizave laboratorike vėrtetohet nėse ekziston apo jo ndezja e ndonjė qelize jonormale.

Zgjatja e menstruacioneve

Zakonisht menstruacionet normale zgjasin 4-6 ditė dhe humbja e gjakut ėshtė rreth 36 mililitra. Humbjet normale tė gjakut sillen rreth 10 dhe 200 mililitra. Nėse gjakderdhja ėshtė gjithnjė e madhe, mė sė miri ėshtė tė kėshilloheni me gjinekologun, ngase mund tė paraqitet ndonjė anemi. Pėr tė penguar aneminė, me siguri mjeku do t”iu kėshillojė tė pėrdorni preparate hekuri dhe vitaminė B. Sporti nė kohėn e menstruacioneve ėshtė shumė i dobishėm. Aktiviteti fizik nxit krijimin e endorfinės, materie qė e zvogėlon dhimbjen, e me kėtė lirohen muskujt e barkut dhe tė shpinės, tė cilat ato ditė janė tė shtrėnguara. Me gjakderdhjen organizmi humbet albuminat, lėngjet dhe hekurin, prandaj ėshtė me rėndėsi tė ushqyerit mirė. Mirė ėshtė tė hahet mish, vezė, prodhime qumėshti, tė hahet ushqim me albuminė dhe tė pihet shumė ujė. Janė tė preferueshme lėngjet e frutave sepse pėrmbajnė vitaminė C.

Koha pėr kontraceptivė

Koha e pėrdorimit tė kontraceptivėve vjen bashkė me kohėn e marrėdhėnieve tė rregullta seksuale. Mund t”i pėrdorin edhe adoleshentet nėse kanė marrėdhėnie tė rregullta seksuale. Kjo nuk ka pasoja tė dėmshme, madje edhe i mjekon ”puērrat”. Vetėm vajzat qė vuajnė nga epilepsia apo qė kanė probleme me veshkat, mėlēinė si dhe qarkullim e gjakut nuk ėshtė e kėshillueshme t”i pėrdorin kėto preparate. Pėr tė gjitha femrat vlen rregulli: Sė pari duhet bėrė analiza e gjakut e pastaj vjen koha e pėrdorimit tė kėtyre preparateve. Nevoja e kontracepsionit ka lindur kryesisht pėr moshat e reja, moshat e riprodhimit, tė cilat pėr tė shmangur njė intervent, njė ndėrhyrje siē ėshtė aborti zgjedhin njė mėnyrė qė ėshtė pak e dėmshme dhe e sigurt nga njė shtatzėni e padėshiruar, deri nė momentin qė ēifti do tė dojė tė planifikojė njė shtatzėni. Jo vetėm qė pėrdorimi i kontraceptivėve shmang shtatzėninė e padėshiruar, por nuk lejon as transmetimin e sėmundjeve tė ndryshme seksuale.

Menopauza dhe dėshira seksuale

Edhe pse duket e vėshtirė pėr t”u besuar, seksi pėrmirėsohet ndjeshėm tek femrat qė janė pranė procesit tė menopauzės. Ato kanė mė shumė pėrvojė, e dinė ēfarė duhet tė kėrkojnė dhe janė tė gatshme pėr ta kėrkuar atė. Me fėmijėt larg shtėpisė ato janė mė pak tė stresuara dhe kanė mė shumė kohė pėr t”u dhėnė pas marrėdhėnies sė tyre intime. Me kalimin e viteve fillon edhe luhatja e hormoneve, nė kėtė mėnyrė femrat mund tė provojnė njė ”valė” tė madhe tė ”testosteroneve tė lirė”, tė cilat rrisin dėshirėn e tyre pėr tė marrė kėnaqėsi. Por hormonet mund tė ”punojnė” kundėr jush. Shumė femra jetojnė njė rėnie tė vėrtetė tė dėshirės seksuale gjatė fazės sė menopauzės. Gra tė tjera mund tė hasin probleme nė arritjen e orgazmės ose thjesht mund tė ndihen mė pak seksuale. Femrat tė cilat vazhdojnė tė kenė seks tė vazhdueshėm gjatė procesit tė menopauzės kanė mė pak probleme seksuale sesa gratė tė cilat rrallojnė numrin e kontaktit fizik.
 





Burimi: Observer Seksualiteti

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!

Komentime

LIRIDONA
LIRIDONA
24.12.2007 11:31

Nuk dua te bej koment por kerkoj nje favor nga ju ,ju lutem a mund te shkruani pak me gjersisht per nderprerjen e menstruacioneve eshte fjala per vajzat qe nuk kan perjetuat ende mardhenie seksuale pres pergjigjen tuaj me padurim




Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!