Total: (536,495)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
Nora bĆ«het nuse ā€œE kam Ć«ndĆ«rruar kĆ«tĆ« ditĆ«ā€ (Foto)

Nora bėhet nuse "E kam ėndėrruar kėtė ditė"

Sot martohet Nora Istrefi, njė kėngėtare e cila ka marrė vėmėndjen e mediave rozė pėr potencėn nė skenė dhe pėr sharmin qė e karakterizon. Pak ditė mė parė u bėnė publike detajet e martesės, e ndėrsa ajo ndau me fansat dhe njė foto teksa mbante fustanin e bardhė. »»


Instituti i Monumenteve tė Kulturės, tashmė me emrin “Gani Strazimiri”

Instituti i Monumenteve tė Kulturės, tashmė me emrin “Gani Strazimiri”

18.10.2007 21:00 - Kategoria: Kulture

“Shoqata Tirana “ nė bashkėpunim me Ministrinė e Turizmit Kulturės Rinisė dhe Sporteve, nė vazhdėn e njė sėrė aktivitetesh pėr nxjerrjen nė pah, dhe nderimin e figurave tė shquara intelektuale,tė cilėt kanė dhėnė kontribute duke u bėrė pjesė e panteonit tė nderit pėr tė gjithė kombin, dhe nė veēanti pėr qytetin e Tiranės, gjatė njė ceremonie dje nė hotel “Tirana”, Institutit tė Monumenteve tė Kulturės iu dha emri i artiktektit tė njohur “Gani Strazimiri” i cili ka lėnė gjurmė tė thella nė memorjen historike tė qytetit.Nė kėtė aktivitet merrnin pjesė pėrfaqėsues nga MTKRS, nga Instituti i Monumenteve tė Kulturės, anėtarė tė shoqatės “Tirana” si dhe presona tė tjerė tė njohur nė fushėn e artit dhe kulturės. Gjatė ceremonisė qė u bė pėr nder tė emrit tė tij morėn fjalėn shumė personalitete tė njohur tė cilėt vlerėsuan figurėn e arkitekt Strazimirit si dhe kontributin e tij pėr mbrojtjen e vlerave kulturore tė Tiranės. Gjatė njė prononcimi pėr gazetėn “Sot” kryetari i shoqatės “Tirana” Arben Tafaj u shpreh se ky emėr i shėrben institucionit tė kulturės dhe se arkitekt Gani Stazimiri ėshtė njė figurė e cila ėshtė model i mbrojtjes sė vlerave kulturore. “ Qė prej 8 muajsh shoqata “Tirana” propozoi qė Institutit tė Monumenteve tė Kulturės t'i vihej emri i arkitekt Gani Strazimirit. Kjo iniciativė u ndėrmor brenda radhėve tė shoqatės dhe pas njė konsultimi tė gjerė tė qarqeve me inxhinier tė ekspertizės nė qarqet zyrtare tė Shqipėrisė, ku u pa qė ėshtė me tė vėrtetė e merituar qė ky institucion tė marrė emrin e tij. Pas vullnetit tė mirė tė ministrit tė Kulturės Ylli Pango dhe tė qarqeve tė tjera qė lidhen me kėtė problem si dhe tė vetė drejtorit tė kėtij institucioni mė nė fund u mor vendimi qė tė titullohet nga sot e tutje Instituti i Monumenteve tė Kulturės “Gani Strazimiri”. Pa dyshim qė ky ėshtė njė aktivitet nė vijim tė organizimeve tė tilla qė ndėrmerren here pas here nga shoqata “Tirana” ku nė qendėr tė saj janė njerėz qė kanė dhėnė pėr qytetin e Tiranės por kanė dhėnė edhe pėr Shqipėrinė. Me origjinė arkitekt Strazimiri ėshtė dibran nga tė ardhurit e vitit 1913 por ai ka dhėnė njė kontribut tė madh nė zhvillimin e Tiranės dhe mendoj se institucioni shtetėror e meriton emrin e tij. Mendoj qė figura tė tilla i sjellin vlera shoqėrisė sonė shqiptare dhe kėto duhen inkurajuar nga tė gjitha qarqet zyrtare shtetėror”- u shpreh Tafaj. Arkitekt Gani Strazimiri ėshtė njė shembull i pėrkryeri modelit tė intelektualit human dhe patriotit vet mohues. Nė kohėn e luftės antifashiste, ai ndėrpret studimet e larta tė arkitekturės nė Itali pėr t'ju bashkuar forcave patriotike pėr ēlirimin e vendit. Mė pas ai diplomohet pėr arkitekturė nė Moskė me rezultate tė shkėlqyera. Pinjoll i dy shkollave tė njohura tė arkitekturės, por dhe njohės i thellė i trashėgimisė kulturore, Gani Strazimiri me njė guxim tė fortė intelektual, u pėrball me sfidat dhe kufizimet e kohės pėr tė realizuar njė sėrė veprash arkitekturore, por duke spikatur nė mėnyrė tė veēantė nė fushėn e mbrojtjes sė monumenteve tė kulturės. Kjo fushė, relativisht e re e kėrkimit tė shkencave albanologjike, lidhet ngushtė me figurėn e arkitekt Strazimirit. Ai cilėsohet si iniciatori dhe udhėheqėsi i punės komplekse pėr, identifikimin, dokumentimin, mbrojtjen dhe restaurimin e monumenteve nė Shqipėri. Ngritja e Institutit tė Monumenteve tė Kulturės nė vitin 1965 konsiderohet si njė meritė e shquar e Gani Strazimirit, i cili njihet si krijues dhe realizues i sistemit organizativ pėr mbrojtjen dhe restaurimin e monumenteve tė kulturės. Nė ndikimin e veprimtarisė sė tij nė vitin 1961, Shqipėria, ndėr tė parat vende nė Evropė qė vė nėn mbrojtje dy qendra tė rėndėsishme historike, atė tė Gjirokastrės dhe atė tė Beratit, tė cilat sot pėrbėjnė njė thesar tė Kulturės Botėrore. Ai dha kontributin e tij tė veēantė nė mbrojtjen dhe restaurimin e objekteve tė kultit me vlera tė mėdha arkitekturore, sidomos pas viti 1967, kur ndalimi i ushtrimit tė besimit fetar, pėrbėnte njė kėrcėnim serioz pėr kėto monumente. Njė shembull tipik i kėsaj ėshtė edhe marrja nė mbrojtje si monument kulture Xhaminė e Ethem Beut, e cila sė bashku me kullėn e Sahatit dhe sheshin rreth tyre, janė nga simbolet mė tė rėndėsishme historiko-kulturore tė qytetit tė Tiranės. Nė kuadėr tė promovimit tė kėtyre vlerave kulturore, nė vitin 1961, nėn drejtimin e Gani Strazimirit botohet revista periodike “ “Monumentet “, ndėrkohė qė ai ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar edhe nė hartimin e kuadrit ligjor pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturore. Pėr kėto merita tė shkėlqyera nė ruajtjen e trashėgimisė kulturore tė Tiranės dhe Shqipėrisė, nga kjo shoqatė iu propozua Ministrisė sė Kulturės qė Instituti i Monumenteve tė Kulturės tė mbaj emrin e Gani Strazimirit, si njė akt krejtėsisht i motivuar dhe si njė vlerėsim moral pėr kontributin e tij tė paēmuar, me synimin qė kontribute tė tilla, shpesh tė pashpėrblyera, tė kthehen nė burim nxitje dhe frymėzimi edhe pėr gjeneratat e reja nė fushėn e kėrkimin shkencor dhe ruajtjes sė vlerave kombėtare.




Burimi: SOT Kulture

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!



Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!