Halitosis, sinjal alarmi pėr sėmundjet e veshkave dhe mėlēisė
12.05.2008 09:19 Shendeti - Burimi: Panorama Shendeti
Era e keqe e gojės, nė disa raste ėshtė sinjal alarmi pėr praninė e sėmundjeve tė ndryshme tė organizmit.
AIDA MALAJ
Megjithatė halitosis nuk ėshtė njė sėmundje e mirėfilltė, shpesh ėshtė njė simptomė e pranisė sė njė sėmundjeje orale, i njė gjendjeje fiziologjike ose njė sėmundjeje sistemike e organizmit. Nė njė intervistė pėr “Panorama”, mjeku stomatolog, Enkelejd Lako, shpjegon se kur duhet tė shqetėsohemi dhe ēfarė mund tė bėhet nė kėto raste:
Doktor, ēfarė ėshtė sėmundja e halitosit?
Halitosis ose siē njihet ndryshe “fetor ex oris”, ėshtė pėrshkruar qė nė kohėn e grekėve tė lashtė, dhe pėrshkruan erėn e keqe tė gojės. Megjithatė halitosis nuk ėshtė njė sėmundje e mirėfilltė, por shpesh ėshtė njė simptomė e pranisė sė njė sėmundjeje orale, i njė gjendjeje fiziologjike ose njė sėmundjeje sistemike e organizmit. Vetė era e keqe, shkaktohet nga pėrmbajtja e sulfurit dhe pėrbėrjeve tė tij, nė ajrin qė nxjerrim nga goja. Sulfuri dhe pėrbėrėsit e tjerė sulfurorė, shkaktohen nga purifikimi ose shpėrbashkimi, gjatė tė cilave ēlirohen bakteret anaerobe nė hapėsirėn e gojės ose atė nazale (e hundės). Pėrbėrjet sulfurore mund tė transmetohen nėpėrmjet gjakut nga njė organ i sėmurė si psh: mėlēia cirrotike dhe shkojnė nė mushkėri ku i japin dhe ajrit, erėn karakteristike.
Ka raste kur era e keqe e gojės, nuk ėshtė sinjal sėmundjeje?
Nė fakt halitosis ndahet nė grupet e mėposhtme: nė halitosis e vėrtetė, pseudo halitosis dhe nė halitofobia. Era e keqe e gojės mund tė shkaktohet nga disa probleme mjekėsore nė hapėsirėn e gojės dhe nė organizėm. Ndėrsa pseudohalitosis dhe halitofobia janė ato gjendje tė personit ku vetėm ai e ndjen ose ėshtė i persekutuar nga ideja e erės sė keqe tė gojės, megjithėse ajo nuk ekziston klinikisht. Kėto dy raste tė fundit nuk mund tė zgjidhen nga dentisti. Halitosis i vėrtetė mund tė ndahet nė dy nėngrupe: nė atė fiziologjike dhe nė atė patologjike.
Era e keqe e gojės e pėrkohshme ose momentare, mund tė shkaktohet nga konsumimi i disa produkteve ushqimore si: ushqimet pikante ose pėrdorimi i duhanit dhe kjo ndjehet nė orėt e para tė mėngjesit nga mungesa e salivės ose pėshtymės gjatė orėve tė natės. Ushqimet tė cilat shkaktojnė erėn e keqe tė gojės momentare janė: qepa, hudhra, ushqimet pikante dhe shumė tė kripura. Kjo lloj halitosis konsiderohet fiziologjike dhe mund tė trajtohet shumė lehtė, fal njė higejen tė mirė dentare.
Doktor, kur halitosis duhet tė na shqetėsojė dhe tregon pėr praninė e ndonjė sėmundjeje?
Era e vazhdueshme e gojės shkaktohet nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve nga flora mikrobiale qė gjendet nė hapėsirėn e gojės. Goja shėrben si njė rezervuar i mirė dhe si njė depo e kėtyre baktereve. Nė hapėsirėn e gojės janė gjetur mbi 500 specie bakteresh, ku gati 150 prej tyre janė tė pėrhershme nė hapėsirėn e gojės. Megjithatė jo tė gjitha janė shkaktare pėr shfaqjen e erės sė keqe. Halitosis patologjike nuk ikėn pa u larguar shkaktari sepse nė hapėsirėn e gojės pėrveē pėshtymės, kemi dhe derdhje tė sekrecioneve ose substrateve tė tjera qė shfrytėzohen nga bakteret pėr tė ēliruar erėn e keqe. Kėshtu psh., qelizat e nekrotizuara, qelizat e gjakut, eksudatet ose qelbi, sekrecionet nė xhepat gingivar, tė cilat e bėjnė halitosėn patologjike. Falė disa studimeve ėshtė vėnė re se 90 pėr qind e halitosave patologjike, e kanė origjinėn nė kavitetin oral dhe 60 pėr qind e atyre qė vuajnė nga halitosa me origjinė orale era e keqe e ka origjinėn nga gjuha. Halitosa patologjikė ėshtė shoqėruar gjithmonė me higjienė tė ulėt orale, gingivitet ulcerative sėmundje tė mishrave), periodontite, pericoronarite (infeksionet e dhėmballėve tė pjekurisė), xhepat e thatė tė dhėmbėve, cariesi, infeksione kancerogjene tė gojės dhe nga veshja e gjuhės me cipa. Pra nė tė gjitha rastet qė pėrmendėm mė lart, halitosa ėshtė simptomė e kėtyre problemeve, tė cilat mund tė zgjidhen vetėm me ndihmėn e dentistit.
Nėse shfaqet ky problem, ēfarė mund tė bėhet?
Kėshilla e parė qė jepet ėshtė njė higjiene orale e rregullt: larje e rregullt e dhėmbėve, pastrim me fije dentare, pastrim i gjuhės me pjesėn e pasme tė furēės dhe shpėlarja e gojės me kloreksidinė. Por mbi tė gjitha rekomandohen vizita periodike te mjeku stomatolog pėr tė parė shėndetin e dhėmbėve nė pėrgjithėsi, dhe qė do tė bėnte tė mundur trajtimin nė kohė tė tė tilla problemeve.
Nėse doni tė merrni mė shumė informacion pėr sėmundje tė caktuara apo doni tė komunikoni me mjekė specialistė, mund tė kontaktoni me ne nėpėrmjet letrave ose postės elektronike nė adresat e mėposhtme:
Adresa: Rr. “Jordan Misja” (prapa shkollės “Harry Fulltz”), pallati 1, kati 2, Tiranė.
Tel.00355 4 273 207|08|09
E-mail:panorama_shendet@yahoo.com
AIDA MALAJ
Megjithatė halitosis nuk ėshtė njė sėmundje e mirėfilltė, shpesh ėshtė njė simptomė e pranisė sė njė sėmundjeje orale, i njė gjendjeje fiziologjike ose njė sėmundjeje sistemike e organizmit. Nė njė intervistė pėr “Panorama”, mjeku stomatolog, Enkelejd Lako, shpjegon se kur duhet tė shqetėsohemi dhe ēfarė mund tė bėhet nė kėto raste:
Doktor, ēfarė ėshtė sėmundja e halitosit?
Halitosis ose siē njihet ndryshe “fetor ex oris”, ėshtė pėrshkruar qė nė kohėn e grekėve tė lashtė, dhe pėrshkruan erėn e keqe tė gojės. Megjithatė halitosis nuk ėshtė njė sėmundje e mirėfilltė, por shpesh ėshtė njė simptomė e pranisė sė njė sėmundjeje orale, i njė gjendjeje fiziologjike ose njė sėmundjeje sistemike e organizmit. Vetė era e keqe, shkaktohet nga pėrmbajtja e sulfurit dhe pėrbėrjeve tė tij, nė ajrin qė nxjerrim nga goja. Sulfuri dhe pėrbėrėsit e tjerė sulfurorė, shkaktohen nga purifikimi ose shpėrbashkimi, gjatė tė cilave ēlirohen bakteret anaerobe nė hapėsirėn e gojės ose atė nazale (e hundės). Pėrbėrjet sulfurore mund tė transmetohen nėpėrmjet gjakut nga njė organ i sėmurė si psh: mėlēia cirrotike dhe shkojnė nė mushkėri ku i japin dhe ajrit, erėn karakteristike.
Ka raste kur era e keqe e gojės, nuk ėshtė sinjal sėmundjeje?
Nė fakt halitosis ndahet nė grupet e mėposhtme: nė halitosis e vėrtetė, pseudo halitosis dhe nė halitofobia. Era e keqe e gojės mund tė shkaktohet nga disa probleme mjekėsore nė hapėsirėn e gojės dhe nė organizėm. Ndėrsa pseudohalitosis dhe halitofobia janė ato gjendje tė personit ku vetėm ai e ndjen ose ėshtė i persekutuar nga ideja e erės sė keqe tė gojės, megjithėse ajo nuk ekziston klinikisht. Kėto dy raste tė fundit nuk mund tė zgjidhen nga dentisti. Halitosis i vėrtetė mund tė ndahet nė dy nėngrupe: nė atė fiziologjike dhe nė atė patologjike.
Era e keqe e gojės e pėrkohshme ose momentare, mund tė shkaktohet nga konsumimi i disa produkteve ushqimore si: ushqimet pikante ose pėrdorimi i duhanit dhe kjo ndjehet nė orėt e para tė mėngjesit nga mungesa e salivės ose pėshtymės gjatė orėve tė natės. Ushqimet tė cilat shkaktojnė erėn e keqe tė gojės momentare janė: qepa, hudhra, ushqimet pikante dhe shumė tė kripura. Kjo lloj halitosis konsiderohet fiziologjike dhe mund tė trajtohet shumė lehtė, fal njė higejen tė mirė dentare.
Doktor, kur halitosis duhet tė na shqetėsojė dhe tregon pėr praninė e ndonjė sėmundjeje?
Era e vazhdueshme e gojės shkaktohet nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve nga flora mikrobiale qė gjendet nė hapėsirėn e gojės. Goja shėrben si njė rezervuar i mirė dhe si njė depo e kėtyre baktereve. Nė hapėsirėn e gojės janė gjetur mbi 500 specie bakteresh, ku gati 150 prej tyre janė tė pėrhershme nė hapėsirėn e gojės. Megjithatė jo tė gjitha janė shkaktare pėr shfaqjen e erės sė keqe. Halitosis patologjike nuk ikėn pa u larguar shkaktari sepse nė hapėsirėn e gojės pėrveē pėshtymės, kemi dhe derdhje tė sekrecioneve ose substrateve tė tjera qė shfrytėzohen nga bakteret pėr tė ēliruar erėn e keqe. Kėshtu psh., qelizat e nekrotizuara, qelizat e gjakut, eksudatet ose qelbi, sekrecionet nė xhepat gingivar, tė cilat e bėjnė halitosėn patologjike. Falė disa studimeve ėshtė vėnė re se 90 pėr qind e halitosave patologjike, e kanė origjinėn nė kavitetin oral dhe 60 pėr qind e atyre qė vuajnė nga halitosa me origjinė orale era e keqe e ka origjinėn nga gjuha. Halitosa patologjikė ėshtė shoqėruar gjithmonė me higjienė tė ulėt orale, gingivitet ulcerative sėmundje tė mishrave), periodontite, pericoronarite (infeksionet e dhėmballėve tė pjekurisė), xhepat e thatė tė dhėmbėve, cariesi, infeksione kancerogjene tė gojės dhe nga veshja e gjuhės me cipa. Pra nė tė gjitha rastet qė pėrmendėm mė lart, halitosa ėshtė simptomė e kėtyre problemeve, tė cilat mund tė zgjidhen vetėm me ndihmėn e dentistit.
Nėse shfaqet ky problem, ēfarė mund tė bėhet?
Kėshilla e parė qė jepet ėshtė njė higjiene orale e rregullt: larje e rregullt e dhėmbėve, pastrim me fije dentare, pastrim i gjuhės me pjesėn e pasme tė furēės dhe shpėlarja e gojės me kloreksidinė. Por mbi tė gjitha rekomandohen vizita periodike te mjeku stomatolog pėr tė parė shėndetin e dhėmbėve nė pėrgjithėsi, dhe qė do tė bėnte tė mundur trajtimin nė kohė tė tė tilla problemeve.
Nėse doni tė merrni mė shumė informacion pėr sėmundje tė caktuara apo doni tė komunikoni me mjekė specialistė, mund tė kontaktoni me ne nėpėrmjet letrave ose postės elektronike nė adresat e mėposhtme:
Adresa: Rr. “Jordan Misja” (prapa shkollės “Harry Fulltz”), pallati 1, kati 2, Tiranė.
Tel.00355 4 273 207|08|09
E-mail:panorama_shendet@yahoo.com
lajme.parajsa.com
Komentoni artikullin
