Total: (556,198)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur

Ruani mėlēinė me kėto produkte

Pėrdorimi i alkoolit dhe ushqimet tepėr tė yndyrshme nxisin sėmundjet e mėlēisė. Ushqimet e konsumuara luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen apo dėmtimin e mėlēisė. Duhet tė qėndrojmė larg duhanit, alkoolit dhe ushqimeve tė yndyrshme. »»


Disfagia, ose "vėshtirėsia nė gėlltitje"

Disfagia, ose "vėshtirėsia nė gėlltitje"

16.02.2010 00:05 - Kategoria: Shendeti

Disfagia, ose "vėshtirėsia nė gėlltitje"

Disfagia, ose "vėshtirėsia nė gėlltitje", ėshtė simptoma mė objektive, qė tregon praninė e njė sėmundjeje ose tė njė ērregullimi lėvizor. Ajo nuk duhet tė merret kurrė si njė turbullim emocional ose tė ngatėrrohet me njė Globus histericus, term ky qė pėrdoret pėr tė treguar ndjenjėn e njė kokrre apo tė njė shtrėngimi nė fyt, tė pavarur nga gėlltitja.

Shfaqja mė karakteristike e disfagisė ėshtė ndjenja e ”ngjitjes” sė ushqimit diku nė rrugėn e kalimit pėr nė stomak, zakonisht nė vendin e bllokimit, por nganjėherė nė zonėn e vendosur nė pjesėn e sipėrme tė sternumit, ndonėse bllokimi mund tė jetė nė pjesėn e poshtme tė ezofagut.

Dhimbja mund tė shoqėrojė disfaginė, veēanėrisht nė qoftė se spazma ezofagale shkaktohet nga valėt peristaltike, qė pėrpiqen me forcė te kalojnė pėrmbajtjen ushqimore tej bllokimit. Nė qoftė se dhimbja ėshtė e lehtė, ajo priret tė lokalizohet nė vendin e bllokimit, ndėrsa kur ėshtė e fortė ajo pėrhapet mė gjerėsisht, nė bazėn e qafės, nė kėndin e nofullės, nė krahė ose nė kurriz. Ngandonjėherė dhimbja deri diku mund tė shkaktojė disfagi, ashtu siē ndodh kur fyti ėshtė i sėmurė dhe gėlltitja vėshtirėsohet.

Gėlltitja normale ėshtė njė funksion i pėrbėrė, qė varet nga bashkėrendimi i vullnetshėm i strukturave muskulore tė orofaringut, i muskujve tė strijuar qė mbrojnė laringun dhe i rrugėve tė frymėmarrjes, si edhe nga lirimi i sfinktereve ezofagale dhe i vetė valės peristaltike. Pra, disfagia mund tė shfaqet si pasojė e prishjes ose e mos bashkėrendimit tė secilit prej elementeve tė veprimit tė gėlltitjes, si dhe e ngushtimit tė lumenit nga njė ngushtim inflamator ose tumoral.

Pėr qėllime klinike ėshtė e dobishme qė disfagia tė ndahet nė disfagi me prejardhje orofaringale dhe me prejardhje ezofagale, meqenėse shenjat, etiologjia dhe trajtimi zakonisht ndryshojnė pėr tė dy tipat.

Disfagia orofaringale. Simptomat qė lidhen me disfaginė e shkaktuar nga prishja e strukturave orofaringale janė: thithja gjatė gėlltitjes, rikthimi i lėngjeve nė hundė, dhimbja faringale qė shoqėron gėlltitjen dhe paaftėsia e gjuhės pėr tė kaluar ushqimin nė faring.

Ērregullimet neuromuskulore janė shkaqet mė tė zakonshme tė disfagisė orofaringale, e cila, megjithatė, paraqet vetėm njė element tė sindromės. Shembuj tė kėtyre ērregullimeve janė aksidentet e enėve tė trurit, tė cilat shkaktojnė paraliza pseudobulbare ose paraliza bulbare, poliomielit, sėmundje tė sistemit lėvizor, polineurit difteritik, miasteni tė rėndė, distrofi miotonike, distrofitė muskulore restriktive (okulofaringale dhe laringoezofagale) dhe dermatomioziti.

Dėmtimet ulcerative si faringiti, Angina Vincent, stomatiti nga moniliaza, infeksionet virale me dėmtime herpetike dhe absceset retrofaringale, duke shkaktuar dhimbje, bllokojnė fillimin e gėlltitjes. Kėsaj liste mund t'i shtohet sindroma Plumer-Vinson, sindroma Paterson-Kelly ose disfagia sideropenike, meqenėse nė kėtė sėmundje vėshtirėsia nė gėlltitje i ngjan asaj tė shkaktuar nga njė ērregullim neuromuskulor edhe pse dhimbja mund tė jetė njė shfaqje tjetėr shqetėsuese e dytė.

Studimet e pakta anatomopatologjike kanė treguar njė atrofi tė njėkohshme tė epitelit dhe tė muskujve. Disfagia orofaringale mund tė shkaktohet nga ngushtimi i lumenit tė faringut ose tė ezofagut tė sipėrm, nga ndonjė tumor, sėmundje granulomatoze, divertikul i Zenkerit ose nga gusha.

Disfagia ezofagale. Simptomat qė tregojnė se shkaku i disfagisė duhet tė ndodhet nė ezofag, luhaten nga njė ndjenjė mbushjeje prapa sternumit gjatė gėlltitjes deri nė pamundėsinė e kalimit tė ushqimit nėpėr ezofag, tė shoqėruar me dhimbje, qė kalon vetėm me rikthimin e masės ushqimore shkaktare. Gėlltitja e bariumit nga tė sėmurėt me disfagi ezofagale tregon njė ngushtim segmentar tė lumenit tė ezofagut, pa peristaltikė tė fuqishme, ose me tė dyja njėkohėsisht.

Ngushtimi mekanik i lumenit tė ezofagut shkaktohet mė shpesh nga karcinoma e tipit luspor, qė vjen nga vetė ezofagu ose nga adenokarcinoma e kardias, e cila shtrihet lart nė ezofag. Rrallė tumoret beninje mund tė arrijnė madhėsi tė mjaftueshme pėr tė shkaktuar disfagi. Stenozat inflamatore ndodhin mė shpesh nga ezofagiti i refluksit, por ato shkaktohen edhe nga marrja e lėndėve gėrryese tė tilla si finja ose nga traumat prej trupave tė huaj ose nga ndėrhyrjet e ndryshme nė ezofag.

Pėrveē kėsaj, njė unazė e poshtme ezofagale mund tė japė disfagi nga mbyllja e lumenit tė ezofagut. Shtypja e jashtme e lumenit tė ezofagut nga aneurizmat, nga anomalitė enore, nga tumoret mediastinale ose nga herniet diafragmatike paraezofagale mund tė shkaktojė disfagi. Sė fundi, ērregullimet e lėvizshmėrisė tė shoqėruara me spazmė difuze ezofagale, akalazia dhe refluksi ezofagal mund tė jenė shkaktare tė disfagisė.

Megjithėse peristaltika ezofagale mungon nė shumicėn e tė sėmurėve me sklerodermi, disfagia nuk ėshtė simptomė e dukshme derisa ezofagiti nga refluksi tė ēojė nė ngushtim inflamator.

Diagnoza diferenciale. Pėrcaktimi i mekanizmit bazė, shkaktar pėr disfaginė, zakonisht ėshtė i thjeshtė, por zbulimi i saktė i ērregullimit, qė shkakton disfaginė, mund tė jetė mjaft i vėshtirė. Pėr shembull, kanceri i ezofagut, nganjėherė paraqitet menjėherė dhe radiografia mund tė paraqesė njė pamje tė lėmuar simetrike dhe buzė tė rregullta, siē ėshtė mė e zakonshme nė stenozat beninje ose nė akalazi; madje edhe ezofagoskopia jo gjithmonė lejon qė tė arrihet nė pėrfundim; edhe biopsia mund tė mos japė rezultate tė plota nė qoftė se indet paraqesin vetėm reaksionin inflamator dhe nuk pėrmbajnė qeliza neoplazike.

Po kėshtu, ērregullimet neuromuskulore dhe tė lėvizshmėrisė sė ezofagut, duke ērregulluar gėlltitjen, mund tė jenė tė vėshtira pėr t'u klasifikuar. Megjithatė, disa simptoma qė shoqėrohen me disfaginė kanė vlerė diagnostike. Lemza, kur shoqėrohet me vėshtirėsi nė gėlltitje, tregon praninė e njė dėmtimi nė pjesėn e poshtme tė ezofagut si karcinomė, akalazi ose hernie hiatale.

Disfagia qė pasohet, pas njė intervali disi tė zgjatur, nga ngjirja e zėrit, tregon shtrirje tė njė tumori malinj tej mureve tė ezofagut dhe prekje tė nervit rekurent laringal. Kur ngjirja vjen para dhe disfagia mė vonė, dėmtimi pothuajse ėshtė gjithmonė nė laring. Ky kombinim i simptomave laringale dhe faringale mund tė shfaqet dhe nė polimiozitin ose nė dermatomiozitin, apo nė ndonjė sėmundje qė shkakton dėmtim tė dyanshėm tė nervave vagė ose tė bėrthamave tė tij (poliomieliti dhe polineuriti).

Nė sėmundjet e sistemit lėvizor (shkaku mė i zakonshėm i njė paralize tė pėrzier bulbare dhe pseudobulbare) disfagia zakonisht kombinohet me disfoni dhe me dizartri; lėvizjet e nofullės janė hiperaktive dhe gjuha atrofike. Disfagia dhe gėrhitja e njėanshme pothuajse gjithnjė lidhen me njė tumor mediastinal, qė kap ezofagun dhe njė bronk kryesor ose tė madh. Shkaktimi i kollės nė ēdo gėlltitje ushqimi apo pirje lėngjesh tregon komunikim fistuloz midis ezofagut dhe trakesė ose njė ērregullim lėvizor, nė tė cilin laringu nuk mbyllet mirė.

Tė kolliturit, qė shfaqet shpesh pas gėlltitjes, mund tė shkaktohet nga rikthimi i ushqimit; ai takohet mė shpesh nė akalazi dhe nė divertikulin e Zenkerit.

Procedurat diagnostike. Vrojtimi i gojės dhe i faringut duhet tė zbulojė ato dėmtime qė pengojnė kalimin e ushqimit prej gojės nė ezofag, pėr arsye tė dhimbjes ose tė njė pengese mekanike. Kur dyshohen dėmtime tė hipofaringut (p.sh. abces i motuar prapa faringut nga tuberkulozi i shtyllės kurrizore) ose tė laringut (p.sh. tuberkuloz ose karcinomė) duhet bėrė vrojtimi me pasqyrė.

Teknika mė e rėndėsishme diagnostike pėr tė vlerėsuar disfaginė ėshtė ekzaminimi me barium, qė bėn tė mundur pėrcaktimin nėse disfagia ėshtė shkaktuar nga bllokimi mekanik apo nga ērregullime lėvizore ezofagale. Mungesa e peristaltikės ezofagale mund tė vėrtetohet mė mirė me gėlltitjen e bariumit nga i sėmuri. Po qe se nuk ka peristaltikė, bariumi do tė mbetet nė ezofag derisa i sėmuri tė ngrihet. Meqenėse veprimi muskulor i faringut ėshtė mjaft i shpejtė, gėlltitjet duhet tė regjistrohen me cineradiografi.

Nė qoftė se bariumi i gėlltitur tregon dėmtim brenda nė ezofag ose ngushtim tė lumenit, ezofagoskopia ėshtė metoda mė e drejtpėrdrejtė pėr pėrcaktimin e natyrės sė dėmtimit. Ajo lejon qė tė shikohet dėmtimi, dhe tė kryhen biopsi ose fshirje tė tij pėr ekzaminim citologjik nė dallimin e dėmtimeve inflamatore nga ato malinje.

Nė qoftė se biopsia tregon vetėm ind normal ose njė inflamim tė motuar, ngushtim malinj, prapėseprapė nuk pėrjashtohet me siguri, sepse tumoret e ezofagut shpesh shtrihen nėn mukozė dhe mund t'i shpėtojnė biopsisė sipėrfaqėsore. Nė tė tilla rrethana janė tė nevojshme biopsitė e pėrsėritura ose ekzaminimi citologjik eksfoliativ. Citologjia e interpretuar nga njė specialist me pėrvojė jep tė dhėna tė sakta pėr diagnozėn e kancerit tė ezofagut.

Meqenėse zakonisht disfagia shfaqet nė fillim vetėm pas gėlltitjes sė ushqimeve tė ngurta dhe vetėm mė vonė nga lėngjet, gėlltitja normale e bariumit tė lėngshėm nuk duhet tė merret si dėshmi qė tė pėrjashtohet njė sėmundje e rėndėsishme e ezofagut. Pėr tė nxitur gjendjen nė tė cilėn i sėmuri ndien disfagi, jepet njė masė ushqimore e ngurtė radioskopike.

Gėlltitja e njė ushqimi tė ngurtė mjaft shpesh vė nė dukje ērregullimin e peristaltikės, qė nuk vihet re nga gėlltitja e lėngjeve, e cila nė ndonjė rast na jep tė dhėnėn e parė tė kancerit tė hershėm tė ezofagut.

Ērregullimet lėvizore tė faringut dhe tė ezofagut mund tė dyshohen duke parė lėvizjen e masės sė gėlltitur radioopake nė fluoroskopi, por pėr tė pėrcaktuar mirė kėto ērregullime duhet qė pėrgjigjja lėvizore e faringut dhe e ezofagut gjatė gėlltitjes tė studiohet duke matur shtypjen intraluminale nė disa pika tė ndryshme njėkohėsisht.

Regjistrimet bėhen mė mirė duke pėrdorur njė balonė tė mbushur me ujė, ku kateterėt e mbushur me ujė lidhen me transmetuesit e shtypjes jashtė ose me matės tė tensionit. Ekzaminimet e regjistrimeve manometrike tė valėve tė gėlltitjes tregojnė nėse vala pėrhapet normalisht gjatė tėrė ezofagut, nėse shtypja qė lind nga vala peristaltike ėshtė normale dhe e aftė tė shtyjė masėn e gėlltitur dhe, sė fundi, nėse lirimi i sfinkterit ėshtė i plotė, me zgjatjen e duhur nė kohė dhe i bashkėrenduar mirė me valėn peristaltike.





Burimi: Telegrafi Shendeti

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!



Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!