Total: (550,437)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur

Konsumoni shumė peshk gjatė ndėrrimit tė stinėve

Mjekėt kėshillojnė njė ushqyerje tė ekuilibruar dhe tė shėndetshme gjatė kėtyre muajve, pėr tė forcuar mė shumė sistemin imunitar. Vitaminat A, C dhe E janė mė tė preferuarat. »»


Dr. KIM DRASA: Prostata e zmadhuar nuk kthehet nė kancer

Dr. KIM DRASA: Prostata e zmadhuar nuk kthehet nė kancer

21.02.2010 08:25 - Kategoria: Shendeti


Doktori i Shkencave Mjekėsore, Kim Drasa pret ēdo ditė nė dhomėn e tij klinike nė Poliklinikėn Qendrore nr.3 tė Tiranės, pacientė tė tė gjitha moshave, ku mbizotėrojnė burra tė moshės sė dytė dhe tė tretė. Si nė pak specialitete tė tjera, kėtu ēdo ditė ka radhė pacientėsh qė kėrkojnė ndihmė pėr problemet urologjike ku futen sėmundjet nė rrugėt urinare, vezika urinare, impotenca seksuale, prostata etj. Sidomos pėr prostatėn ka mjaft ankesa dhe kjo shpjegon pėrse nė derėn e doktor Kim Drasės ka mė sė shumti burra sesa gra. Vizitat e shumta e kanė ndihmuar mjekun qė tė kryejė paralelisht edhe studime tė bazuara nė rastet e paraqitura dhe shifrat e mjekimit. Prandaj, jo rastėsisht ai ėshtė edhe anėtar i Shoqatės Europiane dhe Botėrore tė Urologjisė. Nė kėtė numėr ai flet pėr dy nga diagnozat mė tė pėrhapura mashkullore: prostatitin apo infeksionet e prostatės dhe pėr zmadhimin e prostatės, i cili i tremb burrat.
Zmadhimi i Prostatės (HBP)
Hyperplasia Beninje e Prostatės (HBP) kjo gjendje pothuajse e paevitueshme, ėshtė pikėrisht zmadhimi i prostatės. HBP nuk ėshtė kancer i prostatės dhe tė vuash prej saj nuk do tė thotė qė njė burrė ka mė shumė mundėsi pėr tė zhvilluar kancer tė prostatės. Ndryshe nga kanceri i prostatės, qė rritet nga jashtė dhe pushton indet rrethuese, rritja qelizore nė zmadhimin beninj tė prostatės ėshtė nga brenda, dhe kap vetėm shtresėn e brendshme tė prostatės (zona tranzitore). Fjala kyē kėtu ėshtė beninje (mashkull -ko kanceroze). Nė kėtė rast, hiperplazi do tė thotė njė rritje e numrit tė qelizave nė prostatė, e cila shkakton zmadhimin e saj. Vetė prostata e zmadhuar nuk shkakton ndonjė simptomė dhe nuk dėmton asgjė. HBP zhvillohet pas shumė vitesh. Nė fakt, shumica e burrave nuk e kuptojne se ata vuajne nga HBP, deri nė momentin kur prostata e zmadhuar fillon tė shtrėngojė uretrėn dhe tė pengojė rrjedhjen normale tė urinės. Ashtu si rrudhat dhe thinjat, edhe HBP vjen me kalimin e moshės. Njė pėrjashtim nga ky rregull duket se janė burrat nga Azia. Sidoqoftė, HBP – ashtu si dhe kanceri i prostatės, njėherė e njė kohė tė rralla nė Kinė dhe Japoni - po bėhet gjithnjė e mė e zakonshme nė Lindjen e Largėt. Studimet kanė zbuluar se incidenca e HBP rritet ēdo vit, pas moshės 40- vjeēare; ajo ėshtė prezente nė 50% tė burrave me moshė nga 51 deri nė 60 vjeē dhe nė 80% tė burrave qė arrijnė 80 vjeē.
Zmadhimi i prostatės, njė sėmundje e trashėgueshme
Mjekėt kanė kohė qė kanė filluar ta shtrojnė kėtė pyetje.Evidenca tė hershme nga studime tė ndryshme nė Spitalin John Hopkins (USA) sugjerojnė se pėrgjigja ėshtė Po. Disa burra zhvillojnė HBP sepse ata jetojnė aq gjatė, sa i duhet prostatės sė tyre pėr t'u zmadhuar deri nė atė pikė sa duhet trajtim. Por, njė numėr i vogėl burrash – rreth 7% zhvillojnė HBP sepse ata kanė trashėguar njė gen, i cili i predispozon ata pėr zmadhim tė prostatės.(kjo shifer korespondon me studimin personal qė ėshtė 6-7%). Burrat qė zhvillojne HBP, nė njė moshė mė tė re- rreth tė dyzetave, pesėdhjetave dhe nė fillim tė gjashtėdhjetave – kanė mė tepėr mundėsi ta kenė trashėguar kėtė gen. Nė njė studim te Spitalit John Hopkins, shkencėtarėt studiuan burra tė moshės deri nė 64 vjeē, me zmadhim tė dukshėm tė prostatės. Ata gjithashtu studiuan edhe historitė (anamnezėn) familjare tė tė afėrmve tė tyre. (Kjo teori « sipas kufirit tė moshės » do tė thotė se njė moshė e re e fillimit tė sėmundjes synon tė jetė njė tregues pėr sėmundje tė trashėguara.) Ata zbuluan se tė afėrmit meshkuj tė kėtyre burrave kishin katėr herė mė tepėr probabilitet pėr tė zhvilluar HBP.Pra meshkujt qė kanė nė familjen e tyre babanė, vėllanė, xhaxhanė duhet tė bėjnė konsultė tek specialisti qė nė moshėn 40- vjeēare . Prostata e zmadhuar favorizon infeksionet seksuale

-Doktor Kimi, pse rritet prostata?
Hormonet luajnė njė rol tė rėndėsishėm, por prania e tyre mund tė jetė vetėm ndihmėse. Ato thjesht mund tė sigurojnė terrenin e nevojshėm qė sėmundja tė hedhė rrėnjė e tė zhvillohet (eunukėt nuk zhvillonin prostatė deri nė fund tė jetės sė tyre). Plakja ėshtė vendimtare nė zhvillimin e HBP-sė. Ndėrsa burrat plaken, prostata bėhet mė e ndjeshme ndaj hormoneve, sepse ndodh rimodelimi i indeve nė prostatė. (veēanėrisht nė zonėn tranzitore). Historia familjare ėshtė e rėndėsishme, veēanėrisht nė familjet ku burrat zhvillojnė HBP nė njė moshė relativisht tė re. Ekuilibri ndėrmjet qelizave epiteliale dhe atyre muskulare ėshtė gjithashtu i rėndėsishėm pėr zhvillim e sėmundjes, ashtu siē ėshtė i rėndėsishėm roli i faktorėve tė rritjes.
-A ndikon jeta seksuale nė zmdhimin e prostatės?
Praktikimi i mė shumė raporteve seksuale ndikon nė funksionimin e mirė tė prostatės dhe rrjedhimisht ndikon nė moszhvillimin e shpejtė tė HBP.
-Infeksionet seksuale a kanė ndikim nė prishjen e funksionit normal tė gjendrės sė prostatės?
Po, shtojnė shenjat e HBP
-Prostata e zmadhuar i favorizon infeksionet seksuale?
Po prostata e zmadhuar favorizon infeksionet seksuale pasi prostata me lėngun qė prodhon ka elemente qė mbajnė tė pastra rrugėt seksuale
-Ēfarė problemesh sjell ajo mbi shėndetin?
Kryesorja, HBP prish cilėsinė e jetės Urinimi i shpeshtė dhe natėn i privon burrat nga jeta normale (shėtitje tė gjata aktivitete sportive, aktivitete sociale etj)
-A ndikon higjiena personale nė sėmundjet e prostatės?
Po, ndikon nė favorizimin e infeksionit tė prostatės (prostatitis), ndėrsa nė tė tjerat nuk ndikon.
Studimi i Dr. Kim Drasės, i paraqitur nė Kongresin e Urologėve Europianė

Mjekimi i kombinuar pėr prostatin kronik bakerial

Prostati kronik bakterial ėshtė nė nga problemet mė tė mprehta pėr tė gjithė urologėt e botės. Pacientėt me kėtė patologji janė nga mė tė shqetėsuarit, pasi u zgjasin ankesat dhe njė pjesė e tyre kalojnė nė psikozė. Njė studim i dr. Kim Draėsės, mbi mjekimin e 123 pavcientėve tė ndarė nė tri grupe jep rezultatet mbi format e mjekimit tė aplikuara. Pacientėt e tij ai i mjekoi me Cefurokxime Axetil dhe Ceftriaxon si dhe kombinimin e tyre pėr 30 ditė. Gjatė gjithė mjekimit, pacientėt nė tė tri grupet morėn lenycist, qė kryen katėr veprime tė rėndėsishme; antimikrobial, antibakterial, diuretik dhe qė nuk lejon ngjitjen e baktereve nė muret e fshikėzės urinare. Rezultatet treguan qė trajtimi i pacientėve tė grupit tė tretė ishte mė i miri nė pėrmirėsimin e gjendjes klinike. Doktor Drasa u rekomandoi kolegėve tė tij nga vende tė tjera qė tė aplikonin kėtė lloj mjekimi tė kombinuar tek pacientėt e tyre qė vuajnė nga prostati kronik bakterial. Doktori i shkencave Mjekėsore Kim Drasa

Kanceri i Prostatės si mund tė parandalohet

Pėr kėtė problem u inervistua doktori i shkencave mjekėsorė Kim Drasa, n/kryetar i Shoqastės Urologėve Shqiptarė, njėherėsh anėtar i Shoqatės Europiane e Botėrore tė Urologjisė
A ka sdhumė raste me kancer prostate nė botė?
Kanceri i prostatės, (CaP), njė sėmundje e zakonshme tek meshkujt, po pėson njė rritje tė madhe. Afėrsiosht, 680 mijė raste janė diagnostikuar dhe 21 mijė burra vdesin nga kljo sėmundje cdo vit nė botė. Shoqata amerikane e kancerit njoftoi qė nė vitin 2006 ka pasur 234 460 raste tė reja dhe rreth 27.300 vdiqėn nga kjo sėmundje. Kuptohet se parandalimi i CaP ėshtė njė rrjedhė logjike pqėr tė reduktuar sėmundshmėrinė dhe vdekshmėrinė nga CaP.

Ēfarė analiyash duhet tė bėhen pėr tė zbuluar sa mė shpejt CaP?
Nė Amerikė ēdo vit burrat mbi 50 vjeē, matin PSA-nė si dhe bėjnė ekzaminimin me gisht tė prostatės (DRE). Kjo duhet tė bėhet edhde nė Shqipėri. Duhet tė kihet parasysh qė burat qė kanė pasur babanė ose vė;llanė me CaP rrezikojnė dy herė mė shumė dhe ekzaminimet duhet t'i filklojnė nė moshėn 45-vjeēare. Pėrveē faktorit gjenetik nė shkaktarin e kancerit tė prostatės luan rol edhe faktori social dhe mjedisoir, veēanėrisht dieta dhe mėnyra e jetesės. Kėrkimet e fundit kanė treguar qė njė dietė e pėrcaktuar dhe pėrdorimi i disa poreparateve mund tė ulin riskun pėr CaP9 Kancer prostate) ose tė ndihmojnė nė njė progrtesion tė ngadalshėm tė sėmundjes.
-Cfarė diete duhet pėrdorur pėr parandalimin e CaP?
Dietat qė pēėrdrim nė kėtė rats janė:
1. Isoflavonet (bishtajat)- kėtu mė i rėndėsishmi ėshtė Soja e cila gjatė stgudimit ka treguar qė ka aktivitet antiproliferative mbi qelizat e CaP. Njė studim i madh epidemioliogjik ka demonstruar qė CaP ėshtė i lidhur inversisht nė lidhje me marrjen e Sojes.
2. Lycopene: gjendet tek domnatja dhe shalqiri. Njė studim me 47 mijė persona u pa qė pėrdorimi i shalqinit dhe domates reduktoi 35% rrezikun e CaP. Pėrdorimi i salcės sė domates (burim kryesor i kėsaj substance) shoqėrohet me reduktim shumė tė madh tė rrezikut pėr CaP.
3. Selenium: tė dhėnat e para klinike sugjerojnė qė seleliumi qė gjendet nė silazhin e freskėt ul rrezikun pėr CaP. Kur merret nga goja ėhstė verifikuar qė akumulohet nga prostate. Ka rol antioksidant tė padiskutueshėm. Personat qė pėrdorin selenium kanė 49% reduktim tė rrezikut nga kanceri i prostatės.Ky merret sipas rastit 50-100-150 mg nė ditė.
4. 4. Vitaminat:
5. Vitamina E.-alfa-tocoferoli ėshtė forma mė active e vitaminės E, e cila shfaq veto antiproliferative dhe antioksidante. Vitamina E ul rrezikun pėr CaP nė 32% nė krahasim me ata qė nuk e marrin. Duke parė kėto rezultate tė seleniumit dhe vitaminės E ka filluar njė studim ndėrkombėtar ku janė pėrfshirė 32.400 burra tė shėndoshė qė do tė studiohen pėr 12 vjet. Qė nė vitin 200 nė Itali ka filluar njė studim pėr rolin e katekineve tė cajit jeshil nė parandalimin e CaP. Kombinimi i tė 7 agjentėve-soja, katekine, vitaminat E dhe D3, Selenium, Zink e Lykopen ka treguar qė ul PSA nė 60% nė pacientėt e rinj me rrezik pėr CaP.
-A ka medikamente pėr kėtė problem?
Fatmirėsisht ka. Agjentėt hormonal, lidhja midis 5alfa-reductaze dhe rrezikut pėr CaP ka filluar tė pėrcaktohet nga disa studime qė nga viti 1990. Burrat japonezė tė cilėt kanė incidencėn mė tė ulėt pėr CaP ėshtė parė qė kanė ulje tė ndjeshme tė 5alfa-reductazes nė prostatėn e tyre. 5alfa-reductaze ėshtė njė enzimė qė katalizon shndėrrimin e testosteronit nė Dihydrotestosteron (androgeni me aktiv). Ka dy tipa tė 5alfa-reduktazės. Tipi 1.-Duket qė ėshtė predominant nėe qelizat e CaP ndėrsa tipi 2 ėshtė predominant nė zmadhimin beninj tė prostatės (BHP). Finasteridi ėshtė inhibitor i tipit 2 tė enzimės 5alfa-reductaze dhe ka qenė vlerėsuar si njė agjent kimiopreventiv.
Studimi pėr prevenimin e CaP ėshtė ktryer nė 18882 burra pėr njė periudhė 7-vjecare, burrat me moshė mbi 55 vjec, serum PSA




Burimi: Ballkan Shendetesi

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!



Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!