Total: (534,062)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
i druajturi

Si tė mos jeni mė i druajtur

I druajturi shumė shpesh nuk ėshtė veē krizalida e njė flutre tė bukur qė, nė mungesė tė diellit e tė kurave qė t'i provokojnė hapjen, humbet mjeriSht nė veshjen e saj tė papėlqyeshtne, nė vėnd qė tė ngazėllehej me hijeshinė e saj e me ngjyrat e saj joshėse. »»


Sėmundjet qė trajtohen duke u ushqyer me peshk

Sėmundjet qė trajtohen duke u ushqyer me peshk

13.10.2010 22:06 - Kategoria: Shendeti

Roli i tij nė organizmin tonė dhe efektet pozitive tė pėrbėrėsve nė shėndet

Peshku shpesh quhet ushqim pėr tru. Shkaku ėshtė se peshku pėrmban shumė selen, mineral i cili dukshėm ngrit disponimin. Hulumtimet kanė vėrtetuar se edhe mungesa e vogėl e selenit ērregullon disponimin. I pasur nė pėrbėrės ushqimore thelbėsorė, peshku ėshtė mjaft i dobishėm pėr shėndetin e njeriut dhe ai duhet pėrdorur sa mė shpesh. Pėrveē kėsaj, peshku ėshtė ushqim i shkėlqyeshėm pėr trurin, sepse ėshtė i pasur me omega 3, acide yndyrore, tė domosdoshėm pėr funksionimin e trurit dhe zhvillimit tė tij. Kėto yndyra tė shėndosha i japin trurit fuqi tė pabesueshme. Ushqimi i pasur me omega 3 acide yndyrore zvogėlon rrezikun nga ēmendja, goditjes nė tru (apopleksia), si dhe luan rol tė madh nė pėrmirėsimin e kujtesės, veēanėrisht duke u plakur. Pėr zemėr tė shėndoshė dhe tru preferohet si ushqim peshku bile sė paku dy herė nė javė. Lososi, sardelet e peshku i kaltėr, siē kanė treguar disa hulumtime, forcojnė pėrqendrimin dhe rrisin zgjuarsinė. Peshku ton ka hekur me shumicė. Por sidoqoftė, nuk duhet abuzuar mė ngrėnie masive dhe tė vazhdueshme, ose peshqit duhet tė jenė tė ndryshėm, pasi shumė merkur sjell jo vetėm probleme kardiovaskulare, por ndikon nė zhvillimin jo tė mirė neurologjik tė bebes nė bark tė nėnės. Peshku pėrmban vitamina B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė, vitaminėn D, qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr asimilimin e kalciumit, etj. Ndėrsa mėlēia e peshkut ėshtė e pasur me vitaminėn A, antioksiduese, e cila ėshtė tepėr e dobishme pėr sytė dhe lėkurėn. Gjithashtu, te peshku gjenden edhe vitaminat B2, B12, PP. Vetėm peshqit e dhjamtė janė tė pasur me Omega 3, e cila ka acide yndyrore tė pangopura, dhe mbron zemrėn nga sėmundjet kardiovaskulare, ndryshe nga dhjami i mishrave, i cili pėrmban acide yndyrore tė ngopura. Peshqit e dhjamtė kanė 6 pėrqind lipide dhe midis tyre janė ngjalat, sardelet, salmoni, toni, etj.

Vlerat ushqyese tė peshkut

Peshku ėshtė njė ushqim qė na bėn tė jetojmė 100 vjet. Nė njė botė high-tech, ku shkenca dhe mjekėsia ecėn me hapa gjigantė, nuk ėshtė e vėshtirė tė jetosh 100 vjeē, madje tė bėsh edhe njė jetė tė shėndetshme, nėse zbaton me pėrpikėri rregullat e domosdoshme pėr organizmin. Vetėm kėshtu mundėsitė pėr tė jetuar "sa tė duash" janė tė mėdha. Sipas asaj qė shkencėtarėt thonė, ndėr kėto rregulla kryesore pėrfshihen stili i jetesės dhe ushqimet. Nė tė vėrtetė nuk ka studim, sidomos ata qė i "kushtohen" jetės sė shėndetshme dhe jetėgjatėsisė, qė tė mos pėrmendet peshku dhe perimet. Por jo vetėm kaq, peshku ėshtė edhe ushqimi mė i dashur nė recetat e dietologėve, duke e kaluar mishin pa asnjė vėshtirėsi. I pasur me pėrbėrės ushqimorė thelbėsorė ėshtė mjaft i dobishėm pėr organizmin tonė, ndaj kėshillohet tė pėrdoret mė shumė se tri herė nė javė.
Peshku
Ėshtė partneri mė i vjetėr i verės, ilaēi mė i mirė pėr shumė sėmundje dhe ushqimi i padiskutueshėm i darkave fisnike. Ndihmon nė uljen e kolesterolit tė keq nė gjak, parandalon alzheimerin, ēmendjen, forcon kockat dhe na bėn mė inteligjentė. Vaji i tij lehtėson qarkullimin e gjakut, pėrdoret nė rastin e pezmatimit tė nyjeve dhe nė disa raste, mund tė pėrdoren pėr trajtimin e ekzemės, migrenės. Nė botė "jetojnė" mė shumė se njėzetmijė lloje peshqish dhe pothuajse tė gjithė pėrmbajnė proteina qė asimilohen mirė. Ato pėrmbajnė aminoacide, shumė tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut, si isoleucina apo valina, qė ndikojnė nė formimin e muskujve apo tė glutamines, qė vepron kundėr lodhjes. Peshqit pėrmbajnė shumė proteina, madje edhe mė shumė se mishi (nė 100 gramė peshk gjenden 27 tė tilla).
Proteinat e vitaminat
Mė tė pasurit me proteina janė peshku ton dhe barbuni me 24 gramė. Vitaminat dhe proteinat janė tė domosdoshme pėr sistemin nervor, muskujt dhe kockat. Po ashtu, ata pėrmbajnė kalcium, fosfor dhe jod i nevojshėm pėr prodhimin e hormoneve tė tiroideve e mjaft i rėndėsishėm pėr krijimin e embrionit tė bebes, si dhe nė moshėn e pubertetit tė fėmijėve. Por nuk duhen lėnė pa pėrmendur edhe elemente tė tjera si fluori, kobalti, magnezi, kaliumi, bakri, dhe seleniumi. Nė tė gjendet edhe njė sasi e madhe vitaminash, ku mė e rėndėsishmja ėshtė vitamina A, qė vepron kundėr dobėsimit tė shikimit nė errėsirė, vitamina D, e domosdoshme pėr forcimin e kockave dhe rakitizmit te fėmijėt. Ėshtė e vėrtetė se peshku pėrbėn ushqimin kryesor pėr njė numėr tė madh njerėzish qė nuk e fusin fare nė gojė mishin. Peshku pėrmban vitaminėn B, si vitaminėn B6, e cila lufton aneminė dhe vitaminat B2, B12. Peshqit gjysmė tė dhjamtė, si peshku shpatė, barbuni, etj; kanė 2-6 pėrqind lipide, kurse ata pa dhjamė si koci, levreku, etj; kanė mė pak se 2 pėrqind. Disa njerėz nuk e hanė lėkurėn e peshkut, edhe pse ajo ėshtė e payndyrshme, por ėshtė mjaft e pasur me Omega 3. Acidet yndyrore tė pangopura tė peshkut ndihmojnė pėr njė energji tė madhe fizike, shtojnė tonusin muskular dhe ndihmojnė pėr tė ulur peshėn e tepėrt. Por ato janė tė brishta, sepse oksidohen shpejt nė ajėr dhe nė temperaturė tė larte. Pėr ti ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė qė peshqit tė gatuhen nė avull. Sa mė shumė qė peshku ėshtė nė moshė dhe me peshė tė madhe, aq mė shumė ai ėshtė i pasur me kėto lloj acidesh.
Ilaēi i shumė sėmundjeve
Peshqit janė tė pasur me Omega 3, ose ndryshe acide yndyrore tė pangopura dhe mbrojtėse ndaj sėmundjeve kardiovaskulare. Janė pikėrisht kėto acide qė ndihmojė tė jesh energjik, tė shtojnė tonalitetin e muskujve dhe tė ulin peshėn e tepėrt. Por, ato janė edhe shumė delikate dhe shkatėrrohen shpejt nė temperatura tė larta. Pėr tė ruajtur vlerat e tyre ėshtė mirė tė gatuhen nė avull. Yndyrat e peshkut ndihmojnė nė uljen e kolesterolit tė keq LDL, duke ruajtur njėkohėsisht kolesterolin e mirė HDL. Brenda tij gjenden edhe acidet specifike DHA (acidi dekahekzaenoik), apo EPA (acidi ekozapentanoik) etj. Shkencėtarėt e Universitetit tė Kembrixhit nė Angli, pas vitesh tė tėra studimi te njerėzit mbi 65 vjeē qė konsumon vazhdimisht peshk rreth dy ose tri herė nė javė, arritėn nė pėrfundimin se toni apo peshqit e pjekur nė zgarė e pakėsojnė rrezikun e vdekjeve nga problemet kardiake. Po kėshtu, studimi mė i fundit i bėrė te gratė shtatzėna thanė se ngrėnia e njė sasie tė konsiderueshme peshku gjatė 9 muajve tė shtatzėnisė (rreth 340 gramė nė javė) ndikonte mjaft nė inteligjencėn e fėmijėve. Gratė qė e kishin konsumuar vazhdimisht kėtė produkt, jo vetėm qė lindnin fėmijė mė tė zgjuar, por edhe kishin njė shikim mė tė mirė. Nga ana tjetėr, peshku kėshillohet shumė gjatė periudhės sė shtatzėnisė, pasi kėto gra kanė njė nevojė shumė tė madhe pėr hekur.





Burimi: Observer Shendeti

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!



Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!