Total: (536,233)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur
soda e bukƫs

Zhdukni aknet me sodė buke

Sot do t'ju sugjerojmė disa mėnyra mjaft tė mira se si tė tė eliminoni aknet. Aknet jane tė sikletshme por ka doza trajtimi qė funksionojne mirė pėr trajtimin e tyre. »»


Dr. Avni Kryeziu, internist-reumatolog

Dr. Avni Kryeziu, internist-reumatolog

06.10.2011 22:49 - Kategoria: Shendeti

Dr. Avni Kryeziu, internist-reumatolog

Nėse keni njė shqetėsim apo problem pėr tė cilin mendoni se mund tju ndihmojnė kėshillat e njė profesionisti mund tė na shkruani pa hezitim nė adresėn . Pėr ēdo pyetje ne do tė bashkėbisedojmė me mjekėt dhe pėrgjigjet e tyre do ti botojmė nė ditėt vijuese.

Dr. Avni Kryeziu,
internist-reumatolog
tel. 044 317 322

Jam 21 vjeēare nga Shqipėria, jam e martuar edhe e pres femijen tim tė parė, jam nė muajin e nėntė tė shtatzėnisė. Kam pasur vizita tė njėpasnjėshme tė rregullta te gjinekologu dhe mė ka thėnė se gjendja ime dhe e fėmijės ėshtė shumė e mirė, por kam 2 muaj e mė shumė qė mė mpihen duart shumė, sidomos gishtat e duarve, dhe mė dhembin shumė, nuk mė lėnė as tė fle. Nė mbrėmje edhe gjatė ditės non-stop mė dhembin, s"mundem t'i duroj dot mė, me zor i bėj punėt me duar tė mpira. I kam bėrė analizat, mė kanė dalė mirė.
Ju lutem, mė ndihmoni, nuk di ē"tė bėj?
Faleminderit.

PĖRGJIGJE:
Shtatzėnia ėshtė njė gjendje mjaft specifike, delikate dhe e ndjeshme e cila, sidomos tek primiparet (tek femrat qė pėr herė tė parė bėhen nėna) mund tė sjell gjendje fizike dhe psikologjike ndryshe para shtatzėnisė. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė ju mund tė keni dhe probleme reumatike, por, nė shtatzėni nuk preferohet tė merrni medikamente pėr shkak tė efekteve anėsore qė kanė pėr frytin tuaj.
Ju kėshilloj qė tė merrni ndonjė medikament tė lehtė, siē ėshtė Paracetamoli, tė merrni me shumė tableta minerale dhe vitamina derisa ta pėrfundoni shtatzėninė. Tek pastaj, ju mund tė bėni analiza tė nevojshme dhe tė merrni mjekim adekuat nėse ėshtė e nevojshme.

I nderuari Dr.Kryeziu. Jam 45 vjeēare dhe qe njė vit vuaj nga njė dhembje e kėmbėve qė sa vjen e bėhet mė e padurueshme. Mė dhembin sidomos muskujt e dy kėmbėve prej gjurit e poshtė, mbrapa deri te zogu i kėmbės. I kam bėrė analizat e gjakut si edhe njė ekzaminim se mos janė nė pyetje venat e brendshme, mirėpo dopleri ka dalė mirė. Doktor, dua tė mė ndihmoni sadopak. Ndjej dhembje vetėm nė qetėsi, kur ulem nė mbrėmje. Ecjen e preferoj shumė, gjatė ditės, minimum eci 2 orė, mirėpo gjatė ditės tėrė kohėn qėndroj ulur nė zyre.
Me respekt.

PĖRGJIGJE:
E nderuar. Dhimbjet nė kėmbė, mund tė jenė tė natyrave tė ndryshme, duke filluar nga problemet lokale qė mund tė ndodhin nė vet gjymtyrėt, deri te ato tė pėrgjithshme qė mund tė jenė si pasojė e sėmundjeve tė ndryshme, si, sėmundja e sheqerit, sėmundjet sistemike tė indit lidhor dhe njė varg patologjish tjera. Nuk janė vetėm problemet nė enėt e gjakut qė mund tė sjellin shqetėsime tė tilla. Nė pyetjen tuaj nuk keni ofruar tė dhėna tė mjaftueshme pėr gjendjen tuaj tė pėrgjithshme shėndetėsore, profesionin, konstitucionin (peshėn trupore) tuaj etj., tė dhėna qė do tė ishin me mjaft interes nė rastin konkret. Megjithatė, ju preferoj tė bėni njė vizitė tek Internisti-reumatolog, nė mėnyrė qė tė merrni udhėzime mė tė sakta se ēfarė duhet vepruar mė tutje pėr tė hulumtuar shkakun e shqetėsimit tuaj.

Jam 29 vjeē, kam probleme nė tė ecur, qė nga lindja. I kam bėrė analizat te neurologu, kanė dalė mirė, poashtu rezonanca. Neurologu thotė se problemi ėshtė sipėrfaqėsor. Unė, nuk mundem ta shtrijė kėmbėn deri nė fund, pothuajse me shputė nuk e preku asnjėherė. Eshtrat e kėmbėve nuk mė dhėmbin asnjėherė. Po ashtu, kėmbėt nuk mundem t'i bėj kryq. Doktor, cila kishte me qenė kėshilla juaj?
Ju faleminderit

PĖRGJIGJE:
I nderuar. Problemin qė ju e parashtroni, me sa kuptova, ėshtė njė problem qė e keni nga lindja dhe i cili, si i tillė, ka qenė dashur tė trajtohet menjėherė pas lindjes dhe jo tė pritet deri nė kėtė moshė. Me siguri, bėhet fjalė pėr ndonjė dėmtim ose patologji tė sistemit neuromuskulor lokal, nė kėmbėn gjegjėse. Sidoqoftė, ky problem mė shumė i takon sferės neurologjike dhe fiziatrike, andaj, pėrveē vizitės tek neurologu, ju preferoj qė tė bėni vizitė permanente edhe tek fiziatri pėr terapi fizikale, pasi kėto terapi do tė ishin shumė tė dobishme nė rastin tuaj. Mjekimi jashtė vendit, me siguri qė do tė ishte i mirėseardhur, por njė gjė e tillė kėrkon sakrificė dhe nuk e di se a do keni mundėsinė ta bėni kėtė.

I nderuar doktor, jam 33 vjeēe, qe 8 vite vuaj nga dhimbja e eshtrave. Nė gjithė trupin kam dhimbje qė kanė filluar mbas shtatzėnisė sė parė. I kam bėrė tė gjitha analizat,  kalciumi ėshtė nė vlera mė tė ulėta. Pas lindjes sė dytė kanė filluar dhembjet mė te theksuara, ndėrsa tani kam dhimbje edhe nėpėr tė gjitha nyjet e trupit. Jam vizituar te  shumė mjekė, por pa sukses.

Sė fundmi kam pėrdorur kėtė terapi: Tab osteocare, Jointac, vertigo, melebek. Kam pėrdorur edhe kėtė terapi: tableta ideos, kondroin forte.

Tė gjitha analizat gjatė kėsaj kohe, pėrveē kalciumit, kanė qenė nė vlera normale (1,85, ndėrsa vlera normale ėshtė 2.02).

Pas kėtyre terapive, mjeku mė ka kėshilluar tė bėj njė dexa-osteodenziometri dhe vlerat janė kėto: Z score -0.3 (0,8).

Dg. epicondylitis cubitiletarix dextri. Morbus schmorl (ro). Uncarthrotis vertebrae cervicalis (ro).

Doktor, ju lutem, mė ndihmoni ēfarė tė bėj dhe se a ėshtė fjala pėr osteoporozė.

PĖRGJIGJE:

E nderuar, dhembjet qė ju i pėrshkruani, padyshim qė mund tė jenė si pasojė e problemeve reumatike, por qė me terapi adekuate, ato dhembje do tė duheshin tė pushonin ose tė paktėn tė zbuteshin. Diagnozat qė ju i pėrmendi ,padyshim qe janė problematike, por nuk besoj qė do tė duheshin tė jepnin dhembje tė padurueshme dhe tė pandėrprera.

Ju duhet tė bėni analiza tjera shtesė qė tė hulumtoni ndonjė problematikė reumatike inflamatore ( pezmatuese ) eventuale pasi nuk e kam tė qartė se ēfarė analiza keni bėrė saktėsisht dhe se a i keni bėrė ato qė janė adekuate pėr kėto problematika.

Edhe osteoporoza mund tė pėrcillet me dhembje, por ajo korrigjohet nėse i pėrmbaheni njė regjimi dietetik tė pasur me minerale dhe vitamina, tė bėni aktivitet  fizik permanent dhe tė merrni medikamente adekuate tė cilat janė shumė efikase pėr shėrimin e kėsaj sėmundje. Ndėr kėto medikamente mund tė pėrmenden  preparatet e kalciumit, vitamina D, mandej disa medikamente qė e stimulojnė prodhimin e qelizave eshtėrore si bifosfonatet, etj.

I nderua dr. Kryeziu, jam njė nėnė nga Struga, e kam vajzėn 13 vjeēe, por ka nja dy-tre muaj qė i dhemb gjuri i majtė. E dėrguam nė spitalin e eshtrave nė Ohėr, i bėmė rėntgen. Rezultati ishte ky: Osteochondrosis juvenili tibiae I.sin. Mjeku pėrshkroi Ibuprofen kundėr dhimbjes,  por kėtė javė i dhemb edhe gjuri i djathtė. Unė desha tė di a ka mjekim pėr kėtė sėmundje?

PĖRGJIGJE:

E nderuar. Dhembjet nė nyjet e mėdha, qė janė jo simetrike, qė janė migratore, pra qė migrojnė herė nė njė nyje e herė nė tjetrėn, qė pėrcillen me ėnjtje dhe me skuqje lokale nė lėkurėn mbi nyjen pėrkatėse, kufizim tė lėvizjeve dhe qė pasohen ose jo nga ndonjė infeksion eventual nė grykė, mund tė bėjnė fjalė pėr njė entitet reumatik qė ne e quajmė ethe reumatike. Kjo sėmundje ėshtė karakteristikė sidomos pėr moshat e reja, siē ėshtė vajza juaj.  

Ju kėshilloj qė tė bėni njė ekzaminim mė tė thukėt dhe nė detaje tė vajzės suaj, tė bėni ekzaminimin e grykės, tė bėni testet reumatike. Tė gjitha kėto tė shikohen nga njė mjek specialist qė merret me reumatologji, sepse diagnoza tė cilėn ju e potenconi nuk ėshtė bindėse dhe nuk e pėrshkruan shkakun, por vetėm pasojėn.

I nderuar dr. Kryeziu. Jam njė grua 39 vjeēe. Pozicionin e punės e kam ulur nė karrige. Para njė viti u operova nga hernia diskale L4,L5. Pas operimit, tre muaj nuk lėvizja dot kėmbėn e majtė. Kisha njė dhimbje nga gjuri nė gjatėsi deri te gishti i vogėl. Pas kėsaj bėra njė rezonancė dhe dola tek T11-12 hernie diskale e djathtė. Ndryshime paraspinale sin. si dhe nė recesin lateral. Vazhdova me gjashtė muaj mjekim me antiiflamator josteroid.

Tani qė po ju shkruaj kam dhimbje nė kėmbėn e majtė, mpirje, dhimbje tė dy kupave tė gjunjėve dhe ftohje tė kėmbėve. Bėra analizat dhe rezultatet dolėn kėshtu: Hb-127, sendimenti-10, pcr-negative, fr-negativ, aso-pozitiv.

Kam pėrdorur: 6 shishe me aloe vere, 5 tenoksikane ampula, diazepan dhe analgin.

Pres pėrgjigjen tuaj.

PĖRGJIGJE:

E nderuar, dhembjet nė kėmbė mund tė jenė si pasojė e ndryshimeve degjenerative nė unazat e regjionit tė belit tė cilat janė prezente  tek ju. Edhe intervenimi kirurgjik tė cilin e keni pasur mė parė ėshtė pasojė e rrėshqitjes sė diskut intervertebral dhe shtypjes sė nervit, i cili nuk do tė thotė qė ėshtė riparuar plotėsisht, pra mund tė pėrcillet edhe mė tej me dhembje, mpirje etj. Nuk e kam tė qartė pyetjen tuaj nė vazhdim kur e pėrmendni rezonancėn e bėrė nė T11-12  dhe qė keni njė herni diskale plus, pėrveē asaj qė keni pasur mė herėt nė L4 –L5, dhe nėse keni pasur intervenim nė atė regjion, apo jo.

Analizat e gjakut tė cilat i pėrmendni janė nė kufij normal dhe nuk flasin pėr inflamacion (pezmatim ). ASO testi ėshtė pozitiv, por nuk ėshtė domethėnės nėse nuk ke probleme me fyt, nė tė kundėrtėn duhet tė bėni ekzaminime tė fytit qė tė pėrjashtoni ndonjė infeksion eventual me streptokok.

Sa i pėrket dhembjeve nė kėmbė, ju kėshilloj qė tė vizitoni neurokirugun edhe njė herė nė mėnyrė qė tė pėrjashtohet intervenimi  kirurgjik eventual. Poashtu, duhet vizituar edhe fiziatri pėr terapi fizikale  e cila ka njė rėndėsi tė posaēme nė kėto raste.

Jam 43 vjeēe, ka 9 muaj qė jam diagnostikuar nė Beograd (pasiqė asnjė mjek nė Prishtinė nuk mė pėrshkruante diagnozė) me atritis reuma seropozitiva. Njė mjek mė preferoi  qė tė bėj analizat jahstė vendit. Tani jam me terapinė e dytė MX dhe prednol 2mg, ndjehem shumė mė mirė, por herė pas here kam enjte tė gjurit dhe bėrrylit tė djathtė. Punktimi mė ėshtė bėrė para dy muajve, mė nuk kam pas probleme vetėm se prof. reumatolog nė Beograd mė ka thėnė se nėse prapė mė pėrsėritet ėnjta nėpėr nyje,  vjen nė konsiderim bio terapia me vaksinat 6 mujore kundėr antitrupthave.

Dr. Avni, kėrkoj mendimin tuaj rreth kėsaj terapia dhe a jepet kjo nė Kosovė?

PĖRGJIGJE:

E  nderuar, Arthriti rheumatoides ėshtė njė sėmundje reumatizmale inflamatore (pezmatuese), kronike, e cila pėrfshin nyjet , indet e buta, enėt e gjakut dhe pothuajse tė gjithė organizmin nė tėrėsi. Ėshtė sėmundje progresive dhe po qe se nuk mjekohet si duhet dhe me kohė, mund tė lė pasoja tė pakthyeshme.

Edhe tek ne  nė Kosovė ekziston shėrbimi i Reumatologjisė nė kuadėr tė Klinikės interne tė QKUK-se nė tė cilin trajtohet kjo sėmundje me shumė sukses sikur edhe tė gjitha sėmundjet tjera reumatike. Nė vendin tonė, sot, kjo sėmundje trajtohet  njėjtė siē trajtohet nė tė gjitha vendet e botes, me medikamentet mė tė reja qė pėrdoren edhe nė vendet mė tė zhvilluara, andaj asnjė pacient nuk ka arsye qė pėr kėto probleme tė kėrkojė ndihmė jashtė vendit.

Sa i pėrket terapisė me substancė biologjike tek kjo sėmundje, ėshtė njė terapi qė ėshtė duke u pėrdorur kohėt e fundit, ėshtė terapi mjaft efikase, por me njė kosto mjaft tė lartė pėr kushtet tona ekonomike. Nėse mjekimi me metotreksat jep rezultate tė kėnaqshme, tė kisha preferuar qė tė vazhdohet me kėtė mjekim, sepse mjekimi duhet tė zgjatė shumė kohė, ndoshta edhe me vite dhe jo menjėherė tė fillohet mjekimi me substancė biologjike.

I nderuar doktor, ka dy muaj qė mė dhemb kėmba dhe shpeshherė mė shkon dhimbja edhe nė gju, po ashtu edhe nė tėrė pjesėn anėsore tė kėmbės sė majtė. Dhimbja ėshtė e fortė dhe nėpėr eshtra. Kam bėrė fotografimin me rėntgen, por ortopedi nuk ka vėrejtur asgjė, kam bėrė njė CT, po duket se kam pak mangėsi nė yndyrė ndėrmjet eshtrave. Jam duke pėrdor njė terapi qė do tė zgjasė tre muaj (Kondroin forte), mirėpo qe dy javė qė po i pėrdori, nuk po vėrejė ndonjė ndryshim.
Pres ndihmėn tuaj.
Me respekt, Milazimi.

PĖRGJIGJE:
Pėrshėndetje i nderuar. Dhembjet nė kėmbė mund tė jenė tė natyrave tė ndryshme duke filluar nga lėndimet, infeksionet e ndryshme, sėmundjet e ndryshme sistemike, ato malinje, etj... Sė pari unė nuk e kam tė qartė se cilin regjion tė kėmbės e keni ekzaminuar, keni bėrė rėntgen dhe CT tė mbigjurit, nyjes sė kofshės apo tė kurrizit. Nėse mjeku i juaj ua ka ordinuar terapinė e lartshėnuar, me siguri qė e ka parė tė arsyeshme, kėtė nuk dua tė komentoj. Nėse ju keni dhembje tė vazhdueshme, me siguri qė ka ndonjė arsye tjetėr pos asaj qė deri mė tani keni gjetur nė ekzaminimet qė i keni bėrė. Duhet tė insistoni nė kėtė drejtim, tė bėni prapė nje vizitė tek mjeku tė cilin ju e preferoni, mundeni edhe tek reumatologu, tė shikohen pėr sė afėrmi tė gjitha ato ekzaminime dhe mandej nėse ėshtė e nevojshme, tė bėhen edhe ekzaminime shtesė dhe pėrfundimisht tė gjendet shkaktari i problemit tuaj.

Pėrshėndetje dr. Avni. Nėna ime ėshtė 58 vjeēe. Ka njė vit qė po vuan nga mpirja e duarve dhe krahėve deri tek brryli. Kjo mpirje shpesh po e lė edhe pa gjumė. Ka bėrė analiza tė gjakut dhe i kanė dalur tė gjitha mirė. Ka bėrė vizitė tek fiziatri, ai i ka propozuar tė bėjė disa seanca fizioterapeutike me parafinė dhe ushtrime. Fizioterapinė e ka bėrė, por edhe ushtrimet vazhdon t'i bėjė edhe nė shtėpi. Problemi ėshtė se nuk ka aspak pėrmirėsime. Nuk po e dimė nėse rasti i saj ėshtė mė shumė i ndėrlidhur me reumatologun, apo kemi bėrė mirė qė kemi vizituar fiziatrin?
Ēfarė mė kėshilloni? Ndonjė analizė, vizitė tek ju, apo ndonje terapi qetėsuese?
Ju falemnderit!
Koja.

PĖRGJIGJE:
I nderuar. Dhembjet e krahėve qė shoqėrohen edhe me mpirje mund tė jenė nė shumicėn e rasteve si pasojė e problemeve nė unazat e qafės. Poashtu, nėse dhembjet shoqėrohen me shtangime dhe me ėnjtje sidomos nėse kėto probleme paraqiten nė nyjet e vogla tė shuplakave dhe qė janė simetrike, kemi tė bėjmė me sėmundje inflamatore reumatizmale qė nė mjekėsi njihet si Arthritis rheumatoides. Pėr tė sqaruar kėto dilema, duhet tė bėhen njė varg analizash si ato laboratorike, testet serologjike dhe rėntgeni i unazave tė kurrizit dhe i shuplakave. Pasi tė diagnostikohet sėmundja, duhet filluar mjekimin adekuat pasi patologjitė e ndryshme kėrkojnė edhe mjekim tė ndryshėm nga njėri-tjetri. Nė tė dyja kėto problematika, cilado qė tė jetė, qoftė problemi nga unazat e qafės apo siē quhet nė mjekėsi Spondylosis cervicalis ose sėmundja inflamatore reumatizmale qė quhet Arthritis rheumatoides, duhet pėrcjellė edhe mjekim ndihmės fiziatrik, andaj pėrveē reumatologut, ju padyshim duhet vizituar edhe fiziatrin.

Jam nė moshėn 56 vjeēare, nuk kam bėrė densinometrinė, por ka kohė qė vuaj prej dhembjes sė nyjeve. Kam bėrė rėntgen dhe analiza tė gjakut, aty nuk vėrehen ndryshime, por unė kam dhembje gjithnjė e mė intensive. Dhembja ėshtė mė e shprehur nė nyjen metatarzale tė gishtit tė madh tė kėmbės dhe kam dhembje nė formė tė therjes dhe djegėsimit. Doktor, po mė intereson, a mos ėshtė kjo ndonjė giht apo diēka tjetėr se me pasqyrė tė gjakut nuk po vėrejmė ndryshime qė jep sėmundjen e Giht-it. Pėrdori me kufizime antireumatikėt, sepse kam ulcerėn ventriculi dhe mundohem t"ju largohem. pak, supostet nuk mė ndihmojnė fare. Nėse keni mundėsi tė mė propozoni diēka pėr terapi dhe konsultime, ju falėnderoj shumė. Pacientja nga Gjakova.

PĖRGJIGJE:
E nderuar, dhembjet nė nyjet e mėdha, qė janė josimetrike dhe qė pėrcillen me ndonjė vatėr infeksioni kudo nė organizėm, quhen ndryshe si Arthritis reactiva. Artriti urik apo gihti, paraqitet si pasojė e ērregullimit tė metabolizmit tė acidit urik nė organizėm dhe pezmatimin e nyjeve nga depozitimi i kristaleve tė acidit urik. Pėr tė diagnostikuar kėtė sėmundje bėhen njė varg ekzaminimesh, por mė i thjeshti dhe mė i shpejti ėshtė pėrcaktimi i vlerave tė acidit urik nė gjak qė pėr meshkuj ėshtė deri 7mgdl dhe pėr femra 6mgdl. Nėse nė analizat e bėra nga ju rezulton tė keni vlera tė larta tė acidit urik nė gjak, atėherė duhet filluar mjekimin adekuat pėr sėmundjen nė fjalė. Sido qė tė jetė, ju duhet tė vizitoni reumatologun me analizat e bėra nė mėnyrė qė tė kėshilloheni pėr hapat qė duhet vazhduar mė tutje nė drejtim tė diagnostikimit tė problemit tuaj.

Pėrshėndetje, jam 18 vjeēe, kam probleme me eshtra qe 11 vite. Kur ndryshon koha kam dhimbje. Kam qenė te mjekė tė shumtė, ata mė kanė thėnė se kam filluar tė rritem shumė shpejt dhe zgjaten eshtrat, prandaj ėshtė normale tė kem dhimbje. Mė kanė thėnė se kam edhe reumė tė fėmijėve qė kalon. Kam pėrdorė ilaēe, por pa ndonjė ndikim. Kam dhembje nė duar, nė nyje dhe kur eci.
Pediatri dhe reumatologu mė kanė rekomanduar terapi antireumatike dhe Extencillin nė ēdo tre javė (ka vazhduar pėr njė vit radhazi).
Nyejt e duarve dhe kėmbėve nuk janė tė ėnjtura, as tė skuqura, pėrveē duarve.
Tableat: Aspirin c 2x1 tė tretuar nė ujė dhe Beviplex 3x1.
Kam bėrė analizat: Homgrami, SE, urina, glikemia, Z-Rose, Latex, Asto, IgG, Iga, Igm, CRP, strisho e fytit dhe hundės me antibiogrram.
Rezultatet e analizave: Proteinuri dhe bakteriuri, analizat tjera kanė vlera normale.
Kam pėrdorė Omega 3.
Doktor, ēfarė mė rekomandoni?

PĖRGJIGJE:
E nderuar, dhembjet nė nyje qė pėrcillen edhe me ėnjtje dhe skuqje lokale, janė shenjė e ndonjė problemi rematizmal pėr tė cilin duhet hulumtuar dhe vėrtetuar se pėrse bėhet fjalė saktėsisht. Ankesat e juaja i keni qė nė moshė tė re, gjė kjo qė nuk e pėrjashton mundėsinė e ndonjė problemi reumatik pasi reumatizėm ka edhe nė fėmijėri. Ju keni bėrė njė varg analizash dhe ekzaminimesh tė cilat i keni prezantuar nė pyetjen tuaj prej tė cilave vetėm urina ka rezultuar me infeksion, kurse analizat tjera qenkan nė normė. Duke pasur parasysh se cilado vatėr infeksioni nė organizėm, kudoqoftė ajo, mund tė pasqyrohet me probleme reumatike, gjegjėsisht mund tė rezultojė me dhembje, ėnjtje dhe skuqje nėpėr nyjet e trupit, atėherė ėshtė e mundur qė infeksioni nė rrugėt tuaja urinare, tė jetė shkak i kėtyre problemeve. Pėr tė saktėsuar kėtė qė e thash, ju duhet tė bėni analiza tjera shtesė, siē ėshtė ekzaminimi mikrobiologjik i urinės nė mėnyrė qė tė bėhet mjekimi i saktė i saj dhe tek pastaj mund tė presim rezultate. Infeksionet urinare janė mjaft rezistente nė terapi, andaj edhe duhet njė pėrkushtim dhe durim mjaft i vėmendshėm gjatė mjekimit tė tyre.

Pėrshėndetje doktor, unė jam njė vajzė 21 vjeēe dhe kam njė problem me krahun e djathtė. Kam shumė dhembje, mė pengon tė lėviz normal krahun. Dhimbje kam natėn dhe nė mėngjes kur zgjohem pasi e kam si tė mpirė, ndėrsa gjatė ditės sikur mė lirohet. Po ashtu, mė dhemb dhe ana e djathtė e qafės sa e bllokon gjithė krahun (nėse dua, psh, krahun ta ngjis, apo tė kap flokėt, nuk mundem, pasi ndjej dhembje. Ju lutem, nėse mund tė mė ndihmoni me njė kėshillė tuajėn se si mund tė veprojė.
Me respekt.

PĖRGJIGJE:
E nderuar, dhembjet ne qafė dhe nė krah mund tė jenė si pasojė e problemeve nė unazat e qafės pasi aty fillojnė rrėnjėt e nervave qė e inervojnė tėrė atė pjesė tė krahut dhe tė dorės deri te gishtėrinjtė. Ju nuk mė keni dhėnė tė dhėna pėr kohėzgjatjen e kėtyre problemeve si dhe se cili ėshtė profesioni juaj, pasi kėto tė dhėna janė mjaftė tė rėndėsishme, por sido qė tė jetė, ju kėshilloj qė tė merrni barna kundėr dhembjes dhe inflamacionit tė ashtuquajtura Antireumatikėt jo steroid (Brufen, Diclofen, etj.), pastaj tė bėni ekzaminimet e nevojshme, siē janė; Rtg i unazave tė qafės, i nyjės sė supit, tė bėni eventualisht EMNG apo tė matet funksioni i muskujve dhe nervave nė atė regjion dhe nė bazė tė rezultateve tė fituara, tė behet edhe mjekimi adekuat. Nė kėto raste, rėndėsi ka edhe terapia fizikale e cila jep ndihmesė mjaft tė madhe, andaj duhet konsultuar edhe fiziatrin.

Pėrshėndetje i nderuar. Jam 32 vjeēe, kam reumė, ndjej dhembje nė gjurin e majtė, mė ėnjten duart, lodhem shumė kur tė jem nė kėmbė. Kam bėrė edhe njė operim nė gjurin e majtė, kam nxjerrė lėngun nga gjuri, por nuk pata sukses. Tash bėhen 12 vite qė lėngoj nga kjo sėmundje, vendosa tė bėj operimin e bajameve me kėshillėn e mjekut otorinolaringolog, qe 4 muaj jam operuar (dg.synovitis geni lat sin recc.obs synovitis villonodularis pig entosa arthroscoia dg. Lavage geni.biopsio). Kam pėrdorė barna, injeksione, por pa ndonjė efeket.
Doktor, pres kėshillėn tuaj.

PĖRGJIGJE:
E nderuar. Problemin qė e keni nė gjurin tuaj, mund tė jetė poashtu pasojė e ndonjė infeksioni lokal apo ndonjė infeksioni kudo nė organizėm qė ka rezultuar me probleme nė nyje, konkretisht nė gjurin tuaj. Vet fakti qė mjeku juaj ka rekomanduar qė tė bėni heqjen e bajameve pak a shumė plotėson kėtė qė sapo e pėrmenda. Poashtu ju keni probleme edhe nė nyjet tjera si nė duar e gjetiu, gjė qė na bėn tė kuptojmė se nuk ėshtė pra problemi lokal, vetėm nė nyjėn e gjurit, por ėshtė njė problem mė i gjerė, mė sistemik i cili ka prekur edhe nyjet tjera dhe qė pėrcillet mė pastaj me lodhje dhe plogėshti tė pėrgjithshme.
Ju rekomandoj qė tė vizitoni mjekun Reumatolog nė mėnyrė qė tė bėni njė varg analizash sipas protokollit qė tė diagnostikoheni saktė, sepse diagnoza qė keni dhėnė nė lidhje me gjurin, nuk ėshtė diagnozė definitive, ėshtė diagnozė simptomatike, ėshtė pėrshkruar vetėm ajo qė ėshtė parė nė gju, por nuk ėshtė diagnozė definitive qė tregon se cili ėshtė shkaktari i problemit nė gjurin tuaj, por edhe nė nyjet tjera.

Jam 17 vjeē, kam therje nė kėmbėn e djathtė dhe nėn tė. Dua tė di, pse mė ndodh kjo. Kam qenė te urologu, kam pėrdorė disa ilaēe, por dhimbja ka filluar tė mė pėrsėritet pėrsėri. Kur punoj diēka, kėmba e djathtė, aty ku bashkohet me penis (nuk po di m"u shpreh) fillon tė mė pihet dhe tė mė dhemb shumė.
Ju lutem, kisha dashtė tė mė pėrgjigjeni.

PĖRGJIGJE:
I nderuar. Dhembja nė kėmbėn e djathtė qė ju e potenconi, mund tė jetė pėr shkaqe tė ndryshme. Ndėr shkaqet e shumta, janė edhe infeksionet e ndryshme nė organizėm, tė cilat reflektojnė me dhembje nė nyje (Artrite Reaktive). Poashtu, ankesat e tilla, mund tė kenė lidhje edhe me unazat nė boshtin kurrizor, nė regjionin lumbal. Ju thoni qė keni bėrė kontroll te urologu, por nuk mė keni shkruar diagnozėn pėr tė cilėn jeni mjekuar tek ai. Sidoqoftė, unė ju kėshilloj qė tė vizitoni Reumatologun nė QKUK, Prishtinė, nė mėnyrė qė t'i bėni ekzaminimet e nevojshme reumatologjike dhe qė tė filloni mjekimin adekuat nė bazė tė rezultateve.

Pėrshėndetje. Jam Valtoni, 14 vjeē, i gjatė 1.85 cm. Kohėt e fundit kam pasur shtrėngime tė rėnda muskulore nė anėn e majtė saqė nuk mund tė pėrmbahem. Nė atė moment kur mė kaplojnė goditjet, as frymė s"mund tė marr. Kam qenė tek njė mjek i pėrgjithshėm, mė tha tė pėrdorja vitamina dhe kalcium.
Ju lutem, mė ndihmoni?

PĖRGJIGJE:
Tė dhėnat e juaja janė tė pamjaftueshme pėr problemin tuaj. Unė nuk e di se a keni shtangim nė anėn e majtė tė gjoksit, tė barkut, tė kokės apo tė tėrė trupit, pasi ju nuk e keni potencuar kėtė nė pyetjen tuaj. Nė bazė tė moshės qė ju jeni prezantuar, nuk mendoj qė bėhet fjalė pėr ndonjė problem serioz, por megjithatė, ju paraprakisht, pra, para se tė filloni tė merrni terapinė qė e keni pėrmendur, duhet t'i bėni analizat e nevojshme, tė konsultoni mjekun me rezultatet e fituara dhe pastaj, nėse ėshtė e nevojshme, tė merrni terapinė.

Jam 25 vjeē, kėmbėt, gati gjithmonė, i kam tė ftohta. Gjithashtu edhe duart. Kur i ngrohė mirė kėmbėt, mė djersiten. Mė ėshtė bėrė kompleks dhe nuk po kam guxim tė vizitoj mjekun.
Ju faleminderit pėr mirėkuptim. Pres pėrgjigje.

PĖRGJIGJE:
Nuk keni asnjė arsye qė tė bėheni kompleks dhe aq mė pak qė tė mos e vizitoni mjekun. Pėrkundrazi, ju duhet tė bėni vizitė, t'i merrni sugjerimet dhe kėshillat e mjekut. Ankesat qė ju i pėrmendni nė pyetjen tuaj, janė pėr shkak tė pamjaftueshmėrisė sė vaskularizimit periferik, dmth. enėt e gjakut nė kėmbėt dhe duart tuaja ngushtohen, gjė qė pėrcillet me ftohje dhe zbehje tė lėkurės. Kjo mund tė ketė shkaqe organike, por mund tė jetė edhe pasojė e ndonjė ērregullimi nė sferėn emocionale. Ju duhet gjithsesi, tė vizitoni mjekun, pa hezitim dhe pa frikė, tė bėni ekzaminimet e nevojshme dhe tė merrni mjekimin e duhur nėse ka nevojė. Pa dilemė se, pas gjithė kėsaj, ju nuk do keni mė komplekse pėr shėndetin tuaj.

I nderuari dr.Kryeziu. Jam 48 vjeēe, ka dy muaj qė ndiej dhembje nė gjurin e majtė, dhembja pastaj pėrhapet edhe nė gjithė kėmbėn. Mė tepėr dhimbje ndiej atėherė kur e pėrkuli gjurin, kur p.sh dua tė ulem nė gjunjė, kur vishem etj. Pasi jam nė marrėdhėnie pune kisha dashur tė di se ku mund tė t"ju gjej dhe nė ēfarė kohe pėr njė vizitė tek ju. Me respekt, Ahterja.

PĖRGJIGJE:
Pėrshėndetje e nderuar. Dhembjet nė gjunjė mund tė jenė tė natyrave tė ndryshme duke filluar nga lėndimet e nyjes, sėmundjet e reumatizmit inflamator, sėmundjet e reumatizmit degjenerativ (jo inflamator), sėmundjet sistemike tė indit lidhor, etj. Fillimisht, ju kėshilloj qė tė bėni njė rėntgen tė thjesht tė gjurit dhe pastaj ta vizitoni mjekun. Sa i pėrket vizitės tek unė, unė punoj nė QKUK, Kliniken Interne, nė shėrbimin e Reumatologjisė, ēdo ditė pune, prej orės 7-15 ku edhe mund tė mė gjeni.

Pėrshėndetje doktor. Vėllai im tani ka 20 vjet, por dora e majtė nuk i ėshtė zhvilluar normal, qe 3 vite ėshtė vėrejtur qė zhvillimi i duarve nuk ėshtė i njėjtė, por gjatė lindjes kėtij i ėshtė nxjerrė krahu. A mund tė jetė kjo pasojė e atij problemi apo diēka tjetėr dhe kur merr diēka me peshė tė rėndė 2kg, i dridhet dora. Ju lutem a mundet tash me ndėrmarr diēka, megjithatė sa mjekėt i kanė thėnė se tashmė vonė.

PĖRGJIGJE:
Pėrshėndetje. Lėndimet e rrėnjės sė krahut gjatė procesit tė lindjes sė vėshtirėsuar, tek fėmijėt e porsalindur, nuk janė tė rralla. Ato mund tė lėnė pasoja pastaj tek njerėzit ashtu siē i pėrshkruani edhe ju. Por, pėr dallim nga ju, zakonisht lėndimet e tilla, zbulohen qysh nė fėmijėrinė e hershme. Thėnė tė vėrtetėn, problematika tė cilėn ju e potenconi, i takon mė shumė lėmisė sė neurologjisė sesa reumatologjisė. Andaj, ju kėshilloj tė bėni vizitė tek Neurologu. Nė raste tė tilla, ndihmė tė madhe, pėr mos t"thėnė ndoshta edhe kryesore, jep terapia fizikale (ushtrimet) e dorės qė ėshtė zhvilluar dobėt, andaj, ėshtė e nevojshme dhe shumė e rėndėsishme edhe konsulta e fiziatrit.

Pėrshėndetje, jam 48 vjeēe edhe kam njė problem me eshtrat. Kam dhimbje nė tėrė trupin, nė nyje edhe dhimbja ime ka filluar tė shpeshtohet shumė, tė bėhet e padurueshme. Jam kontrolluar me shumė mjekė, ata mė kanė identifikuar me osteoporozė. Jam duke pėrdorur Omega 3 edhe osteopan, ka kohė qė i pėrdori, por nuk kanė efekt pozitiv. Gjithashtu, desha tė pyes pėr njė injeksion me pesė miligram tė substancės "cid Zoledroni", a mundem ta pėrdori? Faleminderit shumė, pres pėrgjigjen tuaj.

PĖRGJIGJE:
Dhembjet tuaja mund tė jenė si pasojė e ndonjė problemi eventual reumatizmal. Diagnozen Osteoporosis qė ju e potenconi, mund edhe ta keni, por nuk mund tė jetė ajo e vetme qė iu shkakton tė gjitha ato dhembje. Nuk mjafton qė t'i merrni barnat qė i keni cekur dhe qė tė ndalen vuajtjet tuaja. Ju duhet qė, nė mėnyrė tė drejtė tė hulumtoni shkakun e dhembjeve duke bėrė hulumtime dhe ekzaminime nė sferėn reumatike dhe tek pastaj tė filloni njė mjekim adekuat konform rezultateve tė fituara. Ju kėshilloj gjithsesi tė vizitoni mjekun Internist-reumatolog nė mėnyrė qė tė merrni kėshillat e duhura.

I nderuari Dr.Avni. Jam 20 vjeēar. Shkollėn e mesme e kam tė kryer-Farmacinė.
Po iu drejtohem ju qė tė mė tregoni, ndihmoni dhe kėshilloni. Nė korrik tė vitit 2008 pėr herė tė parė mė ka dhimbur gjuri i majtė dhe mė ėshtė ėnjtur. Pas njė konsultimi me njė mjek-ortoped dhe pas njė terapie tė pėrdorur deri diku mė ėshtė larguar ėnjtja, por pas 3 muajve prap mė ėshtė ėnjtur i njėjti gju dhe i njėjti mjek-ortoped ka intervenuar dhe m"i ka nxjerrė nga gjuri 3 shiringa me lėngė dhe disi mė ėshtė qetėsuar dhembja. Pas 3-4 muajve mė ėshtė ėnjtur gjuri tjetėr i djathtė, po i njėjti mjek ka intervenuar me nxjerrjen e lėngut nga gjuri dhe prapė njė qetėsim relativė. Nė ndėrkohė jam drejtuar te njė mjek nė Prishtinė, reumatolog i njohur dhe, pothuajse plot njė vit e gjysmė kam qenė nėn pėrkujdesin e ti, pa pėrjashtuar edhe njė mjek nga Gjakova, por pa ndonjė shėrim tė plotė. Herė pas here mė janė ėnjtur, qoftė njėri apo tjetri gju. Kohėt e fundit, si rrallė po mė ėnjten edhe shputat e kėmbėve, tė pėrcjella edhe me dhembje, por jo aq tė mėdha. Kėrkoj nga ju mjek i nderuar dhe shumė i respektuar qė tė mė ndihmoni dhe sugjeroni ēka tė bėj mė tutje nga se jam i brengosur. Pres sugjerimet dhe ndihmėn tuaj.
Me respekt.

PĖRGJIGJE:
Sipas informatave qė ju i keni dhėnė nė pyetjen tuaj, me gjasė bėhet fjalė pėr Artrit reaktiv, qė nė gjuhėn jo mjekėsore do tė thotė pezmatim i nyjeve si pasojė e ndonjė infeksioni kudo nė organizem, qoftė nė grykė, nė rrugėt urinare apo gjetiu. Ky ėshtė njė problem mjaft i shpeshtė. Mė shumė pėrfshin gjininė mashkullore dhe nė tė shumtėn e rasteve pėrfshin nyjet e mėdha, siē ėshtė nyja e gjurit, e thembrės, si dhe ka pėrhapje asimetrike, pra pėrfshin njėrėn nyje, mandej tjetrėn, e kėshtu me radhė. Nė kėto raste, me rėndėsi vendimtare ėshtė izolimi i shkaktarit, pra zbulimi i vatrės sė infeksionit qė e ka shkaktuar problemin. Siē po shihet, nė kėto raste duhet bėrė njė varg ekzaminimesh dhe analizash, andaj ju kėshilloj qė prapė tė vizitoni mjekun dhe tė kėmbėngulni nė shėrimin tuaj.

Jam 57 vjeēar, para 23 vitesh kam patur dhimbje tė kėmbės sė djathtė, sė pari pata shtangime tė midisit e pastaj mė dukej sikur dhimbja rrėshqiti kėmbės sė djathtė. Dy tre herė kam patur gjendje tė tillė. Pas vizitės te mjeku, ai mė tha se ėshtė faza e parė e ishiasit dhe mė pat thėnė tė bėj njė terapi nė Banjė, por dhimbjet mė patėn pushuar pas injekcioneve dhe barnave qė mora. Kam pėrdorė Voltoren, brufen, diklofen. Kėtė vit, ka dy muaj qė mė janė paraqitur dhimbjet. Kėmba e djathtė nga gjuri e poshtė mė mpihet, e pėrcjell njė dhimbje e padurueshme, sikur kur eci nėpėr prush. Nga zogu, kėmba mė shkonte pa kontroll. Kam bėrė incizimin e boshtit kurrizor dhe mjeku konstatoi se kam problem me unazat e poshtme. DG Spond.lumbalis,ishialgia. Mė caktoi injeksione diklofen, dexazon, tabl B kompleks dhe nje fletė pėr ushtrime me porosi, se po t'i bėja kėto ushtrime, kurrė nuk do tė shkoja te mjeku. Kam bėrė terapi fizikale 10 ditė, dukshėm jam pėrmirėsuar, por megjithatė, prapė kam dhimbje, jo si pėrpara, por janė prezente, veēanėrisht gjatė ndryshimit tė motit. Para terapisė kam pasur njė vizitė tek njė person privat qė bėnte masazh tė unazave. Fitova pėrshtypjen se mė bėri mirė, sė paku nė karrige mundesha tė qėndroja. Nė pėrgjithėsi, jam mė mirė sesa para fillimit tė sėmundjes. Jam i gjatė 1.78m, peshoj aty rreth 80-85 kg. Duke ju pėrshėndetur, pres pėrgjigje. Faleminderit.

PĖRGJIGJE:
I nderuar, nė pyetjen tuaj, mė shumė keni bėrė njė pėrshkrim kronologjik tė gjendjes suaj shėndetėsore, qė me sa kuptova unė, tani ėshtė mė mirė, se sa keni parashtruar pyetje. Megjithatė, unė do mundohem t"ju ndihmoj me pėrgjigjen time pėr aq sa kam mundėsi. Sigurisht qė problemet tuaja, e kanė zanafillėn nė unazat e pjesės sė poshtme tė boshtit kurrizor. Ju duhet tė bėni ekzaminimet e nevojshme, si CT ose MRI e unazave tė regjionit gjegjės pėr tė diagnostikuar problemin. Nėse nė incizimet e lartcekura, nuk duket shtypje e nervit nga rrėshqitja e kėrcit ndėrmjetunazor, mjekimi duhet tė vazhdohet me barna dhe terapi fizikale. Por, nėse ka shtypje tė nervit, atėherė mjekimi ėshtė kirurgjikal, andaj nė raste tė tilla duhet konsultuar neurokirurgu. Pėr tė ditur se si qėndron problemi tek ju, ju gjithsesi duhet t'i bėni ekzaminimet e cekura dhe tė veproni nė bazė tė rezultateve tė fituara.

Jam 21 vjeēare nga Shqipėria, jam e martuar edhe e pres femijen tim tė parė, jam nė muajin e nėntė tė shtatzėnisė. Kam pasur vizita tė njėpasnjėshme tė rregullta te gjinekologu dhe mė ka thėnė se gjendja ime dhe e fėmijės ėshtė shumė e mirė, por kam 2 muaj e mė shumė qė mė mpihen duart shumė, sidomos gishtat e duarve, dhe mė dhembin shumė, nuk mė lėnė as tė fle. Nė mbrėmje edhe gjatė ditės non-stop mė dhembin, s"mundem t'i duroj dot mė, me zor i bėj punėt me duar tė mpira. I kam bėrė analizat, mė kanė dalė mirė. Ju lutem, mė ndihmoni, nuk di ē"tė bėj?
Faleminderit.

PĖRGJIGJE:
Shtatzėnia ėshtė njė gjendje mjaft specifike, delikate dhe e ndjeshme e cila, sidomos tek primiparet (tek femrat qė pėr herė tė parė bėhen nėna) mund tė sjell gjendje fizike dhe psikologjike ndryshe para shtatzėnisė. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė ju mund tė keni dhe probleme reumatike, por, nė shtatzėni nuk preferohet tė merrni medikamente pėr shkak tė efekteve anėsore qė kanė pėr frytin tuaj. Ju kėshilloj qė tė merrni ndonjė medikament tė lehtė, siē ėshtė Paracetamoli, tė merrni me shumė tableta minerale dhe vitamina derisa ta pėrfundoni shtatzėninė. Tek pastaj, ju mund tė bėni analiza tė nevojshme dhe tė merrni mjekim adekuat nėse ėshtė e nevojshme.

Jam 24 vjeēar, kam dhimbje permanente tė nyejve tė gjunjėve, zakonisht kur jam duke qėndruar ulur ose duke u ngjitur shkallėve. Dhimbjet mė paraqiten herė pas here dhe shpesh shoqėrohen me temperaturė. Jam vizituar te reumatologu, kam pėrdorur "dovicin" por pa sukses. Kam bėrė 3 herė teste reumatike dhe analizat tė tjera tė gjakut dhe tė urinės. Tė gjitha ishin nė rregull pėrveē fibrinogjenit 4.35. Shpesh kam infeksion (ftohje) tė fytit qė ndoshta mund tė jetė shkaktari, por ende nuk mund tė jem i sigurt se ēka e shkakton kėtė.

PĖRGJIGJE:
Nė pyetjen tuaj nuk mė keni ofruar tė dhėna tė mjaftueshme nė lidhje me ankesat tuaja si, kohėzgjatjen e ankesave, kohėzgjatjen e mjekimit, medikamentet e pėrdorura (pėrveē dovicinit) etj. Secila vatėr infeksioni nė trupin e organizmit, mund tė rezultojė me dhimbje nyjesh tė pėrcjella dhe me temperaturė trupore. Ju duhet tė kėmbėngulni nė atė qė tė gjeni shkakun e ankesave tuaja. Ju kėshilloj qė pėrsėri tė vizitoni mjekun dhe tė bėni edhe njė ekzaminim mė tė hollėsishėm, sepse jo ēdo herė mund tė gjendet lehtė shkaku i ankesave. Pasi t'i bėni ekzaminimet e nevojshme nė bazė tė udhėzimeve nga mjeku, besoj qė mund tė gjendet diagnoza e saktė dhe pastaj tė bėhet mjekimi adekuat dhe i suksesshėm.

I nderuari dr.Kryeziu. Jam 32 vjeē, ka 4-5 vite qė kam probleme me nyjet nė pėrgjithėsi. Fillimisht dhimbja u paraqit nė nyjen e krahut tė djathtė, ndėrsa 1-2 vite mė vonė nė krahun e majtė, e pastaj nė kėmbė. Tash kam dhimbje nė tė gjitha nyjet e sidomos me ndryshimin e kohės/klimės dhimbjet theksohen shumė dhe rezulton nė kufizim dhe dhimbje tė madhe gjatė shtrirjes sė krahut ose kėmbės (gjunjėve). Kam pasė njė lėndim tė vogėl para 7 viteve nė futboll ku e pata lėnduar krahun/nyjėn e djathtė, mirėpo ajo kishte kaluar e shėruar. Kam bėrė kontrollime te mjekė tė ndryshėm, disa prej kėshillave qė i kam marrė janė ku i kam bėrė disa analiza tė gjakut, mirėpo pa ndonjė rezultat pozitiv pėr reumė. Edhe analiza e strishos tė fytit ka dalė nė rregull! Ju lutem nėse mundeni, mė ndihmona.
Falemnderit.

PĖRGJIGJE:
I nderuar, ėshtė e vėrtete qė ndonjė vatėr infeksioni nė organizėm mund tė sjelli deri te problemet nė nyje qė juve ju mundojnė qe disa vitesh, por nuk mjafton vetėm strisho e fytit pėr tė pėrjashtuar infeksionin, pasi infeksioni mund tė ndodhi kudo nė organizėm e jo vetėm nė fyt. Ju duhet tė bėni njė varg analizash laboratorike dhe rėntgenologjike pėr tė parė se bėhet fjalė pėr ndonjė infeksion, apo pėr ndonjė problem tjetėr eventual. Megjithatė, nuk do tė thotė qė medoemos tė gjendet ndonjė vatėr infeksioni pasi ka edhe njė mori sėmundjesh reumatike qė nuk lidhen fare me infeksionin. Ju kėshilloj qė ta vizitoni mjekun Internist –reumatolog dhe tė merrni kėshilla pėr problemin tuaj.

Dr. Avni. Jam njė person i moshės 36 vjeēare dhe kam dhimbje tė kėmbės sė djathtė, mė saktė tė shputė, e posaēėrisht tė thembrės. Kam njė ndjenjė tė pakėndshme dhe kur bėn pak ftohtė kam mpirje tė shputės nė tėrėsi. Kjo gjendje percillet edhe me nje ndjenjė sikur e dhimbjes sė lehtė prej beli e poshtė deri te shputa, gjithmonė ana e djathtė. Kur rri njė kohė tė gjatė nė kėmbė, mė bėn tė ndihem keq dhe i lodhur, poashtu mė shkakton edhe djersitje kur ėshtė pak nxehtė. Nganjėherė e kam bindjen se kėmbėn e djathtė e kam mė tė gjatė se tė majtė dhe nė anėn e djathtė mbi bel prapa kam njė ndjenjė tė shtrėngimit dhe tė dhimbjes qė nganjėherė mė shkakton si njėlloj temperature. E gjithė kjo ka filluar para pesė vjetėve duke ecur rrugės me gropa e kam pėlqyer. Kam qenė te mjeku, kam bėrė fotografimet dhe mė kanė thėnė se ēdo gjė ėshtė nė rregull, por mua vazhdon tė mė dhemb kėmba dhe shputa, e sidomos thembra.
Nderimet e mia.

PĖRGJIGJE:
Dhembjen qė ju e pėrshkruani, mund tė jetė si pasojė e problemit me unazat e boshtit kurrizor tė regjionit tė belit. Nervat qė fillojnė dhe dalin nga unazat e kurrizit, vazhdojnė rrugėn e tyre deri te shputa duke inervuar tė gjitha pjesėt e kėmbės. Ēdo patologji qė mund tė ndodh nė unaza dhe pėrreth tyre, ngacmon rrėnjėt e nervave qė dalin nga to dhe qė pastaj mund tė pėrcillet pėrgjatė tėrė rrugės sė nervit, deri te shputa, nė thembėr dhe nė gishtėrinj. Ju kėshilloj qė tė bėni ekzaminimin e unazava tė kurrizit (Rtg, CT ose MRI ) dhe nė bazė tė rezultateve tė fituara, tė vazhdoni tretmanin e mėtejmė.

Pėrshėndetje dr .Kryeziu. Ka dy vite qė ka filluar tė mė mpihet gishti i madh i kėmbės sė majtė. Kėtė e kam vėrejtur nė fillim si njė mpirje e vogėl, ndoshta e ndonjė ene gjaku, mirėpo me kohė kjo po zgjerohet, posaēėrisht nė pjesėn e sipėrme tė gishtit tė madh tė kėmbės sė majtė. Nuk kam kurrfarė pengesa vetėm kur shtrihem e vėrej se ėshtė gishti dhe pjesa te nyja e mpitė. Qe disa ditė po e vėrej se po mė mpihet gishti i madh i dorės sė majtė. Kjo pėr momentin nuk mė brengos, por kam frikė nga e ardhmja. Jam 53 vjeēare dhe e kam kalu klimaksin, ka tre vjet nuk kam pas kurrfarė telashesh gjatė kėsaj periudhe. Mė intereson tė cili doktor duhet tė shkoj dhe cilat analiza duhet bėrė pa bredhė nėpėr ordinance tė shumta.
Ju falėnderoj paraprakisht pėr kėshillė!

PĖRGJIGJE:
Problemet e tilla siē i pėrshkruani ju, mund tė jenė pasojė e problemeve qendrore, pra nė tru, ose mund tė jenė pasojė e problemeve periferike, pra qė ndodhin nė nervat periferik nė gjymtyrė. Ju duhet tė bėni ekzaminimet e trurit dhe nervave periferik nė mėnyrė qė tė gjendet shkaku i ankesave tuaja. Ju kėshilloj qė tė lajmėroheni te neurologu, pasi problemi juaj me gjasė, mė shumė i pėrket natyrės neurologjike.

Pėrshėndetje, jam njė vajzė 22 vjeēare. Ndonjėherė kur tė zgjohem prej gjumit mė lėshon kėmba, nuk mund tė qėndroj, rrėzohem. Ky problem ka filluar tė mė shpeshtohet, kjo ndodh veē nė kėmbėn e djathtė, kam dhembje tė durueshme, por mė bėn nervoz. Kisha pas dėshirė tė di pėr kėtė problem. Faleminderit, shpresoj qė nuk je i lodhur.

PĖRGJIGJE:
Edhe problemin tuaj duhet hulumtuar nė aspektin e hulumtimit tė nervave, qoftė nė boshtin kurrizor, qoftė nė nervat periferik, pra nė kėmbėn pėrkatėse. Ju kėshilloj qė tė bėni hulumtime tė unazave tė boshtit kurrizor tė regjionit tė belit si dhe tė kėmbės nė kuptim tė ekzaminimit tė nervit dhe muskujve tė kėmbės sė djathtė. Duhet tė bėni njė vizitė tek mjeku nė mėnyrė qė pėr sė afėrmi tė merrni udhėzimet e duhura.

I nderuar dr. Avni. Jam 25 vjeē nga Maqedonia (punoj si kamerier). Ka disa javė qė ndjej mpirje nė duar dhe kėmbė, poashtu natėn kur shtrihem tė fle fillon dhe mė dridhet trupi (pulson), po kohėt e fundit mė ndodh dhe gjatė ditės. Gjithashtu, shpesh mė merren mendtė, si dhe mė bie sheqeri. Analizat e fundit qė i kam bėrė, rezultati mė ka dalė se kam yndyrė nė gjak dhe se rruazat (nuk jam i sigurt se cilat) e gjakut janė nė rritje. Desha tė di se pėrse mė pulson trupi dhe ēfarė do mė kėshillonit?

PERGJIGJE:
I nderuar. Ankesat tuaja janė tė njė natyre tė pėrgjithėsuar, pra, jo specifike dhe kėrkojnė njė trajtim tė mirėfilltė. Me kėtė desha tė them se sipas ankesave tuaja, nuk do mund tė themi se pėrse bėhet fjalė saktėsisht nė rastin konkret. Pulsimi i trupit i pėrgjigjet pulsimit tė enėve tė gjakut qė ėshtė si pasojė e punės sė zemrės e cila, pa u ndalur pompon dhe kjo punė e zemrės nė formė pompe, reflektohet apo pėrcillet nė formė tė valėve nė enėt e gjakut nė tėrė trupin e njeriut qė ne i ndjejmė pra, nė formė tė pulsimit. Kur njeriu e shton vėmendjen e vet nė trupin e tij apo nė atė qė ēfarė po ndodh nė organizmin e tij, me siguri qė do i ndjej apo edhe do i prek kėto pulsime tė enėve tė gjakut. Poashtu rrėnja e sheqerit qė ju e potenconi, duhet sqaruar me anė tė analizave qė e diferencojnė rėnien e sheqerit nė gjak nėn vlerat normale pėr shkak tė ndonjė sėmundje apo rėnien pėr shkak tė lodhjes dhe mosmarrjes sė ushqimit tė nevojshėm. Edhe yndyra dhe rruazat e gjakut nė vlera tė ngritura, duhet sqaruar pėrsėri. Si pėrfundim i gjithė kėsaj qė e shpreha mė lartė, mund tė themi se nė rastin tuaj asgjė nuk ėshtė e qartė, pasi nuk keni bėrė ekzaminimet e nevojshme. Ju kėshilloj tė lajmėroheni te mjeku dhe tė veproni nė bazė tė udhėzimeve tė tij.

Djali im, 8 vjeē, qė nga mosha 2 vjeēare ka pasur ankime tė kohėpaskohshme dhimbje gjunjėsh. Pas kontrolleve qė kam bėrė, mjekėt zakonisht mė kanė thėnė se mund tė jetė nga rritja dhe se me kohė do t'i ndalet dhimbja. Por, edhe tani vazhdon tė ketė ankesa dhe dhimbje tė gjunjėve, por edhe tė nyjeve tė tjera nga gjunjtė e poshtė. Kam bėrė kontrolle dhe analiza, kontrollin e zemrės, mushkėrive. Analizat kanė treguar se djali ka probleme me reumė apo diēka tė tillė pasi qė ai vazhdon tė ketė dhimbje, sidomos gjatė mbrėmjes ēdo tė dytėn ose tė tretėn natė (nė gjunjė dhe nė nyje tė tjera).
I nderuar doktor, pres njė kėshillė nga ju qė tė mė udhėzoni se si tė veproj.
Ju pėrshėndes.

PERGJIGJE:
Jam i kėnaqur qė djali juaj nuk ka asnjė problem nė organet nė tė cilat ju i keni hulumtuar. Dhembjet e nyjeve nė moshat e reja siē ėshtė edhe djali juaj, mund tė jenė si pasojė e rritjes dhe zhvillimit tė hovshėm por, nuk pėrjashtohet mundėsia edhe e ndonjė problemi reumatik. Nuk kam njohuri se ēfarė ekzaminimesh keni bėrė pėr tė sqaruar problemet reumatike, nė rastin konkret pėrveē atyre qė i keni pėrmendur mė lartė (kontrolli i mushkėrisė dhe zemrės), por ju kėshilloj qė tė lajmėroheni te mjeku pėrsėri nė mėnyrė qė ti bėni edhe disa ekzaminime dhe analiza qė janė adekuate nė aspektin reumatik dhe pastaj mund tė themi se a bėhet fjalė pėr problem reumatik apo jo.

Kam njė dhimbje mesi nė anėn e majtė, ka 2 javė qė mė dhemb kėmba e majte nga rrėza e kofshės deri te gjuri. Dhimbjet i kam therėse dhe tė padurueshme, sidomos kur ēohem nga pozicioni ulur nė kėmbė. Mbasi bėj disa hapa me vėshtirėsi, filloj tė eci .I kam bėrė masazhe me kremra tė ndryshėm dhe kam pire eksedrina pėr t'u qetėsuar, po dhimbjet vazhdojnė njėlloj, qetėsohen disa e pėrsėri vaz Dr. Avni Kryeziu, internist-reumatolog





Burimi: Telegrafi Shendeti

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!

Komentime

Arta
Arta
22.12.2011 22:08

Jam arta nga Prizreni...zotri doktor kam problem me gishtin e madh te dores se majt ndonjher me mpihet pak dhe kohe pas kohe me dridhet ....qfar me kshillon qfar duhet te beje.??? Faleminderit shume


besiana
besiana
21.02.2012 19:10

jam 23 vjeqarekam enjtje te kembes se majt posht tek nyjet kam pasur asto me herete por e kam trajtuar me ekstencilin tani kam bere analizat reumatike dhe asto dhe latex test e kam negativ ndersa crp 12 kur me enjtet kemba kam lodhje ne anen e majt dhe nje shtrengim ne gjoks jam shtatzene kam qene te ***diologu edhe e pyeta per keto rezultate tha jan normale por kam pas enjtje te kesaj kembe edhe para shtatzanis a eshte rrezik


Ramadan
Ramadan
29.02.2012 23:59

I nderuari doktor,jam 41 e nje vjeqar,dhe ka nje koh te gjat qe ndjej dhmbje apo me mir te them ftohje te gjunjeve,sidomos e ndjej te ftoftin i cili hy ne dhome edhe nga ndonje vrime e vogel,deri tani nuk kam vizituar asnje mjek,nuk me jan ajur asnjeher gjunjet,por disi vazhdimisht me duhet te ruhem,por kur kam pasur dhembje,kam perdorur tableta "Diclofen" e nga njeher edhe Brufen 500 mg.nese ke mundesi te me japesh skjarime.falenderit per mirkuptim


bahtije kajtazi nga mitrovica
bahtije kajtazi nga mitrovica
05.03.2012 18:18

Kam nje dhimbje ne kemben e majtnga reza e kofshes deri te gjurie te gishtat e kembes o dhimta me shkon edhe ne mes nuk mundem te ngritem ne kembe me veshtersi keto dhimt i kam qe ni jave p jan shume te padurushme kam mundim te madhe para tri dite kam marr ineksion diklofen bensedin dhe seftizol nuk ka erdor asne hap tjeter.JU lutemi doktor pres nje keshill nga ju




Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!