Total: (533,631)

Lajme

... arkiva informative
Skip Navigation



Artikulli i Perzgjedhur

Stimulimi i trurit ndihmon nė rikuperimin e atakut kardiak

Studimi ka treguar qė pamjet e flakėve tė disa trarėve qė digjen, nė trurin e kavieve kanė ndikuar nė pėrmirėsim mė tė shpejtė se tek ata qė nuk i janė nėnshtruar terapisė. »»


Kur gjėndrat tiroide mbeten pa mbrojtje

Kur gjėndrat tiroide mbeten pa mbrojtje

30.10.2012 12:08 - Kategoria: Shendeti

Gjėndrat mbrojtėse apo tireoidea janė gjėndra tė vogla me tajitje tė brendshme, tė cilat kanė formėn e fluturės, janė tė vendosura drejtpėrdrejt nė gjak tajisin hormonet triodtironin (T3) dhe tiroksin (T4), tė cilat ndikojnė nė fund tė qafės dhe rėndom nuk mund tė prekin metabolizmin e yndyrės, proteinės dhe hidrokarbureve, pra, praktikisht edhe nė tėrė organizmin, nga puna e zemrės deri te djegia e kalorive.

Dr. Luftime Bruka
Endokrinologe

Si pasojė e sasisė sė pamjaftueshme tė kėtyre hormoneve nė gjak, zhvillohet hipotireoza. Ndėrprerja e plotė e sekrecionit tė gjėndrave tiroide shkakton rėnien e metabolizmit bazal nė rreth 40%, ndėrkaq nė ngadalėsimin e tyre zhvillohen gjithnjė e mė shumė simptoma, siē janė rraskapitja, kapsllėku, pėrgjumja, ngadalėsimi i rrahjeve sė zemrės, mospėrballimi i tė ftohtit dhe shtimi i peshės trupore.

Lėkura bėhet e zbehtė dhe e thatė, thonjtė bėhen tė dobėt dhe lehtė tė thyeshėm, ndėrkaq flokėt bien mė shumė. Nė konstatimet laboratorike shpesh janė tė pranishme hiperkolesterolemia, si edhe anemia. Pastaj, ndodhin ndryshime nė ngjyrėn e zėrit i cili bėhet i vrazhdė, ndėrkaq e folmja bėhet e ngadalėsuar, shfaqen edhe dhembja e muskujve, depresioni, harresa, si edhe cikli i parregullt menstrual dhe pamundėsia e mbetjes shtatzėnė. Nėse nuk shėrohen, simptomat bėhem gjithnjė e mė serioze, qė pasojnė me frymėmarrje tė cekėt, vėshtirėsi kardiovaskulare dhe psikiatrike.

Ashtu si dhe shumė sėmundje tė tjera, edhe tiroidja pėson komplikacione tė formave tė ndryshme gjatė stinės sė ftohtė. Megjithatė, nė kėtė sezon mė tė shprehura janė hipotirozat, qė tregojnė se gjėndra e tiroides nuk arrin tė prodhojė sasinė e duhur tė jodit, pėr tė cilin organizmi ka nevojė. Kėshtu mė tė rrezikuarit nė kėtė rast janė pacientėt qė kanė pamjaftueshmėri jodi, tė cilėt nuk duhet tė neglizhojnė nė asnjė moment kryerjen e vizitave tek mjeku specialist, i cili do tė pėrcaktojė edhe terapinė diagnostikuese qė pacienti duhet tė ndjekė. Konkretisht, gjatė kėsaj periudhe gjėndra e tiroides pėson ndryshime, duke shfaqur edhe shqetėsime tė formave tė ndryshme. Mė tė shprehurat janė strumat. Kjo gjėndėr nė kushte normale prodhon hormonin specifik, i cili ėshtė i domosdoshėm pėr organizmin, pasi i jep energjinė e duhur pėr tė kryer aktivitetet e duhura. Kjo energji pėrftohet si pasojė e pėrpunimit dhe djegies sė lėndėve ushqimore. Energjia e marrė nė kėtė rast ėshtė domosdoshme qė tė bėjė pėrshtatjen e trupit me temperaturat e jashtme tė ambientit. Nė mungesė tė energjisė, edhe pėrshtatja nuk mund tė arrihet, ēka e ekspozon organizmin kundrejt shumė problemeve.

Nė shumė raste sėmundja mund tė shfaqet e heshtur ose dhe me pak simptoma, tė cilat mund tė ngatėrrohen me komplikacione tė tjera. Po ashtu duhet tė dimė qė shfaqja e shenjave klinike ndryshon nė varėsi tė moshave. Konkretisht tek tė vegjlit, nė rastet kur ka mungesa tė jodit fėmijėt bėhen mė tė ndjeshėm, mė nevrikė, tė papėrqendruar, janė mė tė prekur nga stresi apo ankthi. Gjithashtu shfaqin edhe probleme me lėkurėn, e cila ėshtė mė e thatė, si dhe probleme me flokėt. Debulesa trupore tek kjo kategori ėshtė prezente vazhdimisht, ēka i bėn ata si mė tė vakėt. Njė tjetėr faktor identifikues ėshtė edhe rėnia e rezultateve nė mėsime. Ndėrsa tek moshat e rritura ndodh qė shfaqen probleme nė frymėmarrje, rrahjet e zemrės shtohen. Por e rėndėsishme ėshtė qė sapo tė vihen re komplikacionet, ėshtė e domosdoshme qė tė bėhet vizita tek mjeku specialist, pėr tė kapur nė kohė problematikėn. Njėkohėsisht, gjatė kėtij sezoni shfaqen edhe tiroidet, infeksion i gjėndrės tiroide, qė shfaqet edhe me temperaturė apo me dhimbje tė forta nė grykė, e cila kalon mė pas edhe nė pjesė tė tjera tė trupit. Megjithatė, shenjat klasike evidentohen kur pacienti vishet trashė, pasi ka shumė ftohtė, ndihet si i lodhur, vepron si i mėrzitur, flet shumė, pasi paraqiten kėtu tek ne me komplikacione tė theksuara, qė rrjedhin si pasojė e mostrajtimit nė kohė. Nė kėto kushte shfaqet destruksion i indit tė tiroides, i cili humbet funksionin e kėsaj gjėndre, duke bėrė qė edhe organizmi mė pas tė mos marrė lėndėt e duhura, qė e bėjnė atė tė jetojė shėndetshėm. Gjithashtu ka edhe shumė raste kur mostrajtimi nė kohė i kėsaj sėmundjeje, siē ėshtė ajo e njė hipotiroze tė thellė, e cila shfaq probleme nė frymėmarrje, si dhe mund tė shkojė deri nė probleme me zemrėn.

Kėta pacientė, si pasojė e mungesės sė jodit mund tė manifestojnė rrahje tė shtuara tė zemrės, e cila edhe mund tė konfuzojė nė lidhje me sėmundjen. Megjithatė, duhet tė dimė qė njė tiroide e pamjekuar nė kohė mund tė agravojė deri nė shfaqjen e problemeve nė zemėr, tė cilat mund tė ēojnė edhe nė takikardi.

Njė rol tė rėndėsishėm nė kėto raste luan edhe dieta ushqimore, e cila duhet tė jetė e pasur me produkte qė shtonė sasinė e duhur tė jodit nė organizėm. Megjithatė, kjo dietė pėrcaktohet edhe nga mjeku, veēanėrisht nė rastet kur pacienti vuan edhe nga sėmundje tė tjera kronike, si obeziteti apo diabeti.

Nė rastet kur ka mungesa jepen preparate tė caktuara, tė cilat kanė pėrmbajtjen e jodit, pėr tė cilin organizmi i njė personi qė vuan ka mungesa. Megjithatė, nė kėtė rast duhet tė saktėsojmė se dhėnia e kėtyre preparateve ndryshon te pacientėt. Kjo do tė thotė se pacienti fillimisht pėrcakton ecurinė e sėmundjes dhe mė pas pėrcakton edhe diagnozėn trajtuese. Sa mė e kujdesshme tė jetė nė trajtimin e simptomave, aq mė mirė kontrollohet dhe kryhet funksioni i duhur i kėsaj gjėndre. Gjithashtu duhet tė dimė qė nė asnjė rast nuk duhet tepruar me marrjen e medikamenteve nėpėr barnatore pa u kėshilluar mė parė me mjekun specialist, pasi mund tė shfaqen edhe probleme. Ndėrsa pacientėt qė trajtohen nga kjo sėmundje duhet tė kryejnė analizat, pėr tė kuptuar qė doza qė po marrin ėshtė e mjaftueshme, nėse duhet tė rritet apo pakėsohet.

Nė pėrgjithėsi gjatė kėtij harku kohor, ku jemi nė kontakt me temperatura tė ulėta, kėshillohet njė rritje te lehtė e dozave tė ilaēeve, qė sigurojnė jodin nė rastet e mungesės. /Telegrafi/





Burimi: Keshilla Shendeti

Artikullin origjinal mund ta lexoni ketu

lajme.parajsa.com


Komentoni artikullin

Emri:
E-Mail:
Komenti:
Kodi:

* Mesazhi juaj do aprovohet shume shpejt nga stafi yne!



Te gjitha materialet e publikuara ne kete faqe permbajne burimin e tyre si edhe adresen e artikullit origjinal, ne kete menyre ruhet dhe respektohet e drejta e autoreve perkates, paraqitja e tyre ne faqen tone eshte thjesht informativ, per perdorimin e ketyre materialeve ju lutemi kontaktoni autoret perkates!